Seimo padėjėjais gali dirbti tik aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.

Pasak valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, dažnas teisinio išsilavinimo neturintis Seimo narys nori, kad jo padėjėjas tokį turėtų ir padėtų rengti teisės aktus.

„Puikiai žinome, kiek teisininkai gali uždirbti kitur, ne valstybės tarnyboje, tad natūralu, kad rasti kvalifikuotų padėjėjų darosi kas kartą vis sunkiau“, – BNS sakė R. Karbauskis.

„Kolegos tuo skundžiasi. Dėl to ir tikimasi, kad keliant atlyginimus, artinant juos prie rinkos sąlygų, Seimo nariai turės galimybę padėjėjais įdarbinti labiau kvalifikuotus asmenis“, – pridūrė jis.

Šiuo metu nustatyti padėjėjų koeficientai yra 5,7 ir 5,2, o padėjėjų pareiginė alga, neatsižvelgus į kiekvieno stažą, „į rankas“ yra atitinkamai 604 ir 559 eurai.

Nuo sausio 1 dienos padėjėjų algos koeficientai didinami iki 6,6, tačiau jie bendrai negali viršyti bendro 19,8 koeficiento.

„Tai leis diferencijuoti Seimo narių padėjėjų atlyginimus. Pavyzdžiui, daugiau specialiųjų žinių turinčiam asmeniui mokėti daugiau. Tas taip pat padidins padėjėjo pareigybės patrauklumą“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Seimo kanceliarijoje yra įsteigtos 423 Seimo narių padėjėjų-sekretorių pareigybės, tačiau faktiškai dirbančiųjų yra 502. Seimo narių padėjėjai gali būti įdarbinami nepilnu pareigybės krūviu (pavyzdžiui, 0,25 krūvio), todėl Seimo narys gali jų turėti daugiau nei tris.

Dėl kitąmet įsigaliosiančios pertvarkos ir bazinio dydžio didėjimo, nuo sausio 1 dienos didės visų valstybės tarnautojų algos.

Naujas Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojų algas nustatytose ribose galės smarkiai keisti įstaigų vadovai.

Pavyzdžiui, antroje, didžiausioje įstaigų grupėje esančio vyriausiojo specialisto atlyginimas dabar siekia 559–659 eurus, o kitąmet jis galės siekti nuo 782 eurų iki 1370 eurų. Vyresniojo specialisto alga dabar yra 504–559 eurai, o po pertvarkos galėtų siekti 604–1220 eurų.

Šiuo metu vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis siekia 867 eurus.