Tačiau ji vertinama nevienareikšmiškai – vienų partijų atstovai tokį „darbiečių“ žingsnį vadina populistiniu, kiti tvirtina, kad Seimo narių skaičių ir šalies rinkimų sistemą keisti reikėjo jau prieš dešimtmetį.

Įstatymo pataisą dėl Seimo narių sumažinimo nuo 141 iki 111 pateikęs „darbietis“ Valentinas Bukauskas teigė, esą pirmiausia tai padarė todėl, kad šių metų pavasarį Konstitucinis Teismas įpareigojo perskirstyti rinkimų apygardas. Tai padarius, pasak V. Bukausko, paaiškėjo, kad, mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, gali atsitikti taip, kad 2020 m., renkant naują Seimą pagal dabartinę mišrią rinkimų sistemą, nepakaks išrinkti 141 parlamentarą.

Galiojanti rinkimų sistema – atgyvenusi?

V. Bukauskas įsitikinęs, kad galiojanti rinkimų sistema Lietuvoje, kai dalis Seimo narių išrenkama tiesiogiai, o dalis – pagal partijų rinkimų sąrašus, esanti atgyvenusi.

„Mūsų kaimynai latviai, estai, lenkai, suomiai renka savo parlamentarus pagal proporcinę rinkimų sistemą [pagal partijų sąrašus – LRT.lt]. Tokie rinkimai paprastesni ir patrauklesni bendruomenėms, ir skatina didesnį rinkėjų aktyvumą. Tikėjausi, kad Seimo narių skaičių ir rinkimų sistemą pakeisime greičiau, nei apsisprendėme merus rinkti tiesiogiai. Tam prireikė beveik vienuolikos metų“, – kalbėjo V. Bukauskas.

Paklaustas, kodėl įstatymo pataisą dėl Seimo narių sumažinimo ir rinkimų sistemos pakeitimo pateikė prieš pat rinkimus, parlamentaras sakė, jog vargu ar anksčiau apskritai Seimas būtų svarstęs tokius pakeitimus, o juos pateikus dabar, bus palikti rimti namų darbai naujos kadencijos parlamentarams.

Po įstatymo pataisų pateikimo Seimo narių sumažinimui pritarė 66 parlamentarai. Pataisų svarstymas numatytas spalio 18 d.

Socialdemokratai – atsargūs

Socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė sakė, kad, svarstant parlamentarų skaičiaus sumažinimą ir Seimo rinkimų sistemos pakeitimus, buvo balsuojama laisvai.

Nors didžioji dalis frakcijos šiems įstatymų pataisymams pritarė, pati I. Šiaulienė mano, kad jie kol kas nėra pagrįsti ir dar reikėtų platesnių diskusijų.

„Maždaug prieš metus Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas svarstė panašius siūlymus ir pateikė išvadas, kad Lietuvoje esantis Seimo narių skaičius „neiškrenta“ iš Europos šalių konteksto ir žmonių atstovavimo normos yra teisingos. Šiuo metu, rinkimų tiesiojoje, nelabai kas norėjo veltis į platesnes diskusijas, nes be konstitucinių pataisų pakeisti Seimo narių skaičių ar net visą rinkimų sistemą būtų neįmanoma“, – teigė I. Šiaulienė.

Jos kolega socialdemokratas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas įsitikinęs, kad pirmiausia reikėtų pakeisti Seimo rinkimų datą – kad jie vyktų ne vėlyvą rudenį, kaip dabar numato įstatymas, o pavasarį.

„Tuomet naujai išrinktam Seimui nebereikėtų verstis per galvą, tvirtinant naują vyriausybę, o šiai – per kelias savaites sudaryti ir patvirtinti kitų metų biudžetą. Jei Seimas būtų renkamas pavasarį, nauja vyriausybė ramiai sudarytų biudžetą, be to, būtų dagiau laiko pasvarstyti, koks turėtų būti naujasis ministrų kabinetas“, – svarstė J. Sabatauskas.

Liberalai vertina liberaliai

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė manąs, jog „darbiečių“ siūlymas mažinti parlamentarų skaičių – populistinis žingsnis, tačiau jam frakcijos dauguma pritarė.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas priminė, jog jo partijos programoje beveik prieš dešimtmetį buvo numatyta siekti, kad Seimo narių būtų sumažinti beveik per pusę – iki 71.

Tačiau, pasak R. Pakso, jo vadovaujama partija sutiktų su kolegų „darbiečių“  pasiūlymu sumažinti Seimo sudėtį iki 111 nario kaip su kompromisu. 

Galima sutaupyti milijonus

Svarstydamas, kiek būtų galima sutaupyti pinigų, jeigu Seimo narių skaičius sumažėtų iki 111, V. Bukauskas sakė, kad, jo preliminariais paskaičiavimais, rinkimai atpigtų maždaug 3 mln. eurų.

O jeigu būtų pakeista ir rinkimų sistema, tuomet esą galima būtų sutaupyti dar apie keturis milijonus eurų.

Emigrantai Lietuvos pasų neatsisako

Politologas Mažvydas Jastramskis teigė manąs, jog mažinti Seimo narių skaičiaus šiuo metu nėra jokio logiško ir objektyvaus pagrindo: „Tokių įstatymo pataisų autoriai remiasi tuo, kad Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo gyventojų, tačiau juk ne tiek daug emigravusių žmonių atsisakė Lietuvos pilietybės ir paso, o tai reiškia, kad neprarado teisės dalyvauti rinkimuose.“

M. Jastramskis taip pat atkreipė dėmesį, kad, palyginti su Lietuvos kaimyninėmis šalimis, 141 Seimo narys atstovauja panašiai tiek pat rinkėjų. Todėl esą nėra pagrindo rinkti mažiau parlamentarų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas priminė, kad dėl Seimo narių sumažinimo Lietuvoje jau buvo organizuojami bent keli referendumai, tačiau jie nepavyko.

Jis taip pat aiškino, jog pagal šiuo metu galiojančias kvotas vienas Seimo narys privalo atstovauti apie 17,7 tūkst. rinkėjų, todėl ir renkamas 141 parlamentaras. Jei būtų nuspręsta rinkti Seimo narių mažiau, tuomet kvotas tektų keisti, ir vienas parlamentaras privalėtų atstovauti didesniam rinkėjų skaičiui.