Seimo pirmininkei perduota interpeliacija žemės ūkio ministrui

Ketvirtadienį opozicijos atstovai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen perdavė savo parengtą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

Jis privalės ne vėliau kaip per dvi savaites atsakyti į interpeliacijos klausimus ir pateikti juos Seimui.

Išklausius ministro atsakymus bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.

Interpeliaciją inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, ji surinko 56 parlamentarų parašus.

„Per dvejus metus nepajudėta nuo starto linijos jokie darbai visose žemės ūkio srityse“, – BNS sakė Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika. 

Pasak K. Mažeikos, po interpeliacija pasirašė visų opozicinių frakcijų atstovai. Nepasitikėjimą ministru reiškia „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų bei demokratų frakcijų atstovai.

Be to, jis pabrėžė, kad „yra nemažai valdančiųjų, kurie taip pat kelia nepasitenkinimą ministro darbu“.

Per dvejus metus nepajudėta nuo starto linijos jokie darbai visose žemės ūkio srityse.

Teigiama, kad nepasitikėjimas ministru reiškiamas matant besikaupiančias ir nesprendžiamas problemas „iš esmės visose žemės ūkio ministro atsakomybės srityse, taip pat galimus besitęsiančius nuo praeitos kadencijos“. Nurodomi ir K. Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.

„Esant dabartinei sudėtingai geopolitinei situacijai kitos valstybės žemės ūkį pripažįsta strateginės reikšmės sektoriumi, imasi konkrečių veiksmų ir skiria finansavimą ūkių pagalbai, gyvybingumui, tvarumui ir konkurencingumui palaikyti. Lietuva šiame kontekste stovi vietoje, žemės ūkio ministras užsiima tik jam suprantama pavaldžių institucijų reforma“, – pranešime žiniasklaidai nurodė K. Mažeika.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė pabrėžė, kad reaguojant į ūkininkų, Lietuvos žemės ūkio tarybos ir kitus  skundus ne kartą buvo bandyta su K. Navicku kalbėtis ir aiškintis situaciją, tačiau ministras esą nereagavo į pastabas, raginimus bendrauti ir bendradarbiauti.

Socialdemokratas Vidmantas Kanopa įsitikinęs, kad žemės ūkio ministras linkęs elgtis lyg vienasmenis valdovas: „Ne kartą pademonstravo negebėjimą ir nenorą įsiklausyti į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, o žemdirbių pyktis – suprantamas ir pelnytas“.

Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo teigimu, Žemės ūkio ministerijos sprendimas nusausintoms pelkėms atkurti skirti apie 16 mln. eurų yra neapgalvotas ėjimas. Pinigus, anot jo, verčiau reikėjo skirti gamybai.

Seimo opozicija taip pat pažymi, kad ministerijos vykdoma valstybės įmonių pertvarka palies daugiau nei 500 darbuotojų.

Parlamentarams kyla abejonių ir dėl to, kad likus mažiau nei dviem mėnesiams iki Lietuvos bendros žemės ūkio politikos strateginio plano (jį rengiant buvo pasitelkti konsultantai už 384 tūkst. eurų) pateikimo Europos Komisija šiam dokumentui pateikė net 219 pastabų.

K. Navickas: interpeliacijos laikas ir klausimas atrodo keistai

Interpeliacijos sulaukęs žemės ūkio ministras K. Navickas teigia, kad pateikti klausimai ir pasirinktas laikas atrodo keistai, jis įsitikinęs, kad iš tiesų opozicija nori patikrinti valdančiosios daugumos tvirtumą.

„Buvau iškviestas į opozicinę frakciją antradienį, tai net neleido į tuos pačius klausimus atsakyti, sakė: čia neįdomu“, – ketvirtadienį BNS tvirtino ministras.

Jis teigė norėjęs atsakyti į klausimus dėl santykių su žemdirbių organizacijomis, tačiau nebuvo išklausytas.

Pasak ministro, šiuo metu santykiai su socialiniais partneriais yra konstruktyvūs, ministerija atsižvelgia į jų siūlymus, pageidavimus, nuolat vyksta susitikimai.

Buvau iškviestas į opozicinę frakciją antradienį, tai net neleido į tuos pačius klausimus atsakyti, sakė: čia neįdomu.

„Su žemdirbių atstovais dabar išvis kokio nors konflikto nematau, palyginti su tuo, kas buvo prieš gerą pusmetį. Tai vėlgi kas čia naujo? Kaip tik man atrodo, kad dabar yra tas konstruktyvus santykis. Su socialiniais partneriais susitinku ir šiandien po Vyriausybės valandos“, – BNS sakė K. Navickas.

Jo teigimu, priekaištai dėl modernizavimo fondo pinigų atrodo keistai, nes sprendimas priimtas beveik prieš pusantrų metų.

„Matyt, labiau reikėtų galvoti, ką norima per mane pasitikrinti. (...) Tikriausiai daugumą, pažiūrėti, kiek yra daugumos. Aš taip vertinčiau, nes interpeliacijos klausimai daugeliu atveju – techniniai“, – tvirtino K. Navickas.

Seimo opozicija ketvirtadienį pranešė surinkusi 56 parašus dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui inicijavimo.

Jų teigimu, K. Navickas nereaguoja ne tik į opozicijos išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus.

Parlamentarų nuomone, ministras turi viešai atsakyti, kokius sprendimus priėmė reaguodamas „į sudėtingą situaciją trąšų rinkoje, kokias įgyvendino priemones siekiant palengvinti įtampą trąšų sektoriuje tiek gamintojams, tiek žemdirbiams“, taip pat, kaip planuojama pertvarkyti ir finansuoti rajoninių žemės ūkio skyrių veiklą, kad jų veikla nenutrūktų.

Seimo opozicija taip pat kelia klausimą dėl Žemės ūkio ministerijos vykdomos valstybės įmonių reorganizacijos, 384 tūkst. eurų, sumokėtų konsultantams rengiant Lietuvos bendros žemės ūkio politikos strateginį planą, nors Europos Komisija šiam dokumentui pateikė 219 pastabų ir nurodė, kad identifikuotoms silpnybėms įveikti nėra priemonių.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrams gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 parlamentarai.

Kad ministras būtų atleistas iš pareigų, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.

Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai ir sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

K. Navickui interpeliacija grasinama ne pirmą kartą. 2018 metais pavasarį ją inicijavo socialdemokratai – tuometiniam  „valstiečių“ deleguotam aplinkos ministrui buvo priekaištauta dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, netinkamo pasirengimo miškų reformai. Tačiau K. Navickas tuomet išsaugojo postą.

Tų pačių metų gruodį tuometinis premjeras Saulius Skvernelis motyvuodamas poreikiu „perkrauti“ Ministrų kabinetą, atleido K. Navicką. Aplinkos ministerijai K. Navickas vadovavo 2016-2018 metais.  

2020 metais rinkimus laimėję konservatoriai K. Navicką pasiūlė į žemės ūkio ministrus. Jis buvo antras konservatorių pasiūlytas kandidatas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klpd.

Klpd. portretas
Čia ne ministras, čia parodija. Pereinamas daugiametis perkamas seimerio vienetas kišamas kai reikia poste lojalaus partinio kamščio be iniciatyvos:D)

Jamielia \\\\\.../////

Jamielia  \\\\\...///// portretas
Lydekai paliepus,pačios rogės marš į mišką.____Personažas 1X1.

jau 1,5 metų

jau 1,5 metų portretas
kaip renka ir pššššššš.....
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių