Seimo pirmininkė: migrantų krizė buvo dalis Kremliaus plano destabilizuoti regioną

„Rusijos neišprovokuota invazija į Ukrainą ir jos pasekmės Ukrainai, Europai ir visai tarptautinei sistemai yra tokios plačios, kad saugumo klausimas plačiąja prasme jau ištisus mėnesius reikalauja mūsų nuolatinio dėmesio, ir mažai tikėtina, jog tai greitu metu pasikeis, – penktadienį atidarydama renginį Seime sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. – Tiesą sakant, saugumo klausimai kėlė mums, lietuviams, nerimą gerokai iki pernai vasario 24-osios.“

„Žvelgiant iš šiandienos perspektyvų atrodo, kad migrantų spaudimas palei mūsų rytinę sieną 2021-ųjų vasarą buvo dalis didesnio Kremliaus plano destabilizuoti situaciją mūsų regione, sukurti politinį nestabilumą, įkalti pleištą tarp Europos Sąjungos šalių“, – kalbėjo ji.

Atrodo, kad migrantų spaudimas palei mūsų rytinę sieną buvo dalis didesnio Kremliaus plano destabilizuoti situaciją mūsų regione.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva laiko tai Minsko hibridine ataka ir teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

Seimo pirmininkės vertinimu, taip siekta nukreipti dėmesį nuo Rusijos pasirengimo pulti Ukrainą.

Jos teigimu, istorinės patirtys padėjo Lietuvai išlikti budria dėl rytinio kaimyno, o Vakarų partneriams mažiausiai dešimtmetį signalizuoti apie kylančias grėsmes.

„Galimybė pasakyti: „argi mes nesakėme“, yra viliojanti, tačiau verčiau pateiksiu tai šachmatų terminais: matome ėjimus lentoje tokius, kokie jie yra, o ne tokius, kokie norėtume, kad būtų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, Vakarų pasaulis dar iki galo nesuvokė, kokią dovaną visiems suteikė Ukraina, atsilaikiusi prieš agresorių ir suteikusi laiko suvokti, „kur esame ir su kuo turime reikalų“.

Lietuvos Seimo vadovė vylėsi, kad karas padėjo Vakarams „pabusti iš savo geopolitinio letargo miego“ bei įspėjo, kad Rusija yra pasirengusi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, politikė savo ruožtu klausė, ar tam pasirengę Vakarų partneriai.

Penktadienį Seimo rūmuose vykstančiame aštuntajame Vilniaus saugumo forume daugiausia dėmesio skiriama kolektyvinei gynybai – ketinama aptarti iššūkius ir būdus, kaip ją stiprinti.

Konferencijoje, be kitų, dalyvauja NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja operacijoms Burcu San (Burdžu San), buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hogdesas (Benas Hodžesas), buvęs Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kiti.

Forumą organizuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas su Gynybos paramos fondu.