„Ukraina mus suvienijo – kalbame vienu balsu, darome vieną darbą. Esame tauta, verta savo himno žodžių „Vienybė težydi!“ Nuoširdžiai didžiuojuosi Lietuvos žmonėmis, kurie be jokių raginimų, specialių priminimų puolė į pagalbą agresyvaus priešo draskomiems ukrainiečiams“, – Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Mes demonstruojame geriausias savo savybes. Ir tai nėra vienintelė Ukrainos dovana Lietuvai. Ukraina mums priminė, kad laisvė nėra duotybė, šventinė dovanėlė, kad už laisvę reikia nuolat kovoti, ją tvirtinti“, – savo kalbėjo akcentavo Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, Rusijos užpultos Ukrainos pavyzdys taip pat rodo, kaip valstybei svarbu mokėti apsiginti pačiai.
„Ukraina atvėrė akis – su brutalia jėga neįmanoma tartis, jai tegalima priešpastatyti jėgą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, pažymėdama, kad įvykiai Ukrainoje suteikė kitokią prasmę ir Kovo 11-ajai, kurią Lietuva minės penktadienį.
Ukraina atvėrė akis – su brutalia jėga neįmanoma tartis, jai tegalima priešpastatyti jėgą.
„Dabar, būtent šią akimirką, ukrainiečiai, demonstruodami tvirtybės stebuklus, kaunasi dėl savo teisės vadintis laisvais žmonėmis. Būtent šią akimirką jie žūsta gindami savo, taip pat – ir mūsų bei visos Europos laisvę. Mes dalijomės su Ukraina tvirtybe tuomet, daugiau kaip prieš tris dešimtmečius, dabar ji dalijasi viskuo su mumis“, – teigė Seimo pirmininkė.
„Ačiū, Ukraina. Dabar mūsų eilė viskuo dalytis!“ – pažymėjo ji.
„Aš tikiu, kad ženkliai, ir visai ne trupiniais, prisidėsime prie to, kad agresorius būtų ir sustabdytas, ir nubaustas! Slava Ukraini!“ – savo kalbą užbaigdama sakė Seimo pirmininkė.
Ukrainos narystei ES turi būti suformuotas „greitasis takelis“
Su Rusijos agresija susiduriančiai Ukrainai turi būti suformuotas „greitasis takelis“, siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES), sako Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
„ES perspektyva Ukrainai šiandien yra labai svarbi. (...) Ukrainai turi būti suplanuotas greitasis takelis į ES, tokia yra idėja, Ukrainos situacija yra išskirtinė“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.
Ji pabrėžė, kad svarbus yra politinis sprendimas, o apie biurokratinius sprendimus šiuo metu nėra kalbama.
Ketvirtadienį Seimo nariai ketina priimti rezoliuciją „Dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir visateisės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“.
Ukrainai turi būti suplanuotas greitasis takelis į ES, tokia yra idėja, Ukrainos situacija yra išskirtinė.
Joje ES institucijos raginamos nedelsiant suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą ir pradėti derybas dėl jos narystės ES, taip pat deklaruojama pozicija, kad „Ukrainai be išlygų turi būti taikoma pagreitinta stojimo į Europos Sąjungą procedūra“.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad iki šiol Ukrainos narystės perspketyva ES „buvo miglota“.
„Žinoma, ES galbūt yra pavargusi nuo plėtros, daug kitų niuansų yra (...). Tačiau tikiuosi, kad rytoj Europos Vadovų Taryboje nebus apsiribota kokiomis dviem muilinomis eilutėmis“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Ukrainos narystės ES byla turėtų būti aiškesnė“, – pridūrė ji.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad „Ukraina padarė daugiau nei bet kuri kita į ES stojusi valstybė“, o šiuo metu už savo europinį kelią ji kovoja „krauju, susprogdintais miestais, žuvusiais kariais ir civiliais“.
„Ir tai negali būti neįvertinta (...). Aš visiškai palaikau poziciją, kad jai būtų suteiktas kandidatės statusas, bet tai spręsis šiandien ir rytoj. Nuomonės išsiskiria, bet tiek palaikymo, kiek Ukraina turi šiandien, nėra dar turėjusi“, – sakė šalies diplomatijos vadovas.
V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad tiek ketvirtadienį, tiek artimiausias savaites Seimo darbotvarkėje dominuos klausimai, susiję su karu Ukrainoje ir jo įtaka Lietuvos saugumui.
„Vėliau darbotvarkėje, žinoma, bus ir labai svarbūs kiti klausimai: ir Konstitucijos pakeitimai, ir Vietos savivaldos įstatymas, ir daugelis kitų. Jų tarpe bus ir žmogaus teisių klausimai, juos irgi, tikiuosi, svarstysime ir kai kurias skolas Lietuvos piliečiams pagaliau atiduosime“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ji nurodė, kad iš viso registruota daugiau nei pusė tūkstančio įstatymų projektų.
Ketvirtadienį Seimas susirinko į pavasario sesiją. Sesijos darbų programos projekte – beveik 550 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 121, prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 345 teisės aktų projektus.
