Ką tai reiškia? Ar visuomenė nesupranta, kaip atsiranda vieni ar kiti politiniai sprendimai? Iš tiesų dalis žmonių arba nesupranta, arba yra per menkai informuojami apie vienų ar kitų sprendimų motyvus. O jei sprendimų logika neaiški, kyla įtarimų, kad juos galėjo lemti interesai, asmeninės naudos siekimas ar kiti korupciniai veiksniai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba vertina įstatymus ir jų priėmimo motyvus, tačiau ar visada paprasta iki galo suprasti tikruosius sprendimų motyvus?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas (toliau – E. J.) ir Seimo Antikorupcijos komisijos narys Vitalijus Gailius (toliau – V. G.).
– Kodėl daliai gyventojų įstatymų priėmimas atrodo įtartinas?
– E. J.: Klausimyne buvo suformuluotas klausimas: „Ar Lietuvoje į sprendimų priėmimą vienodai gali įsitraukti visos suinteresuotos grupės?“ Šis klausimas buvo orientuotas tiek į valstybės tarnautojus, tiek į pačią visuomenę.
Jeigu kalbame skaičiais, mane liūdina tendencija, kad 2019 m. gyventojų, manančių, jog sprendimai yra uždari, buvo 34 procentai, valstybės tarnautojų – 12 procentų. Dabartiniai skaičiai rodo augimą: dabar jau 50 procentų gyventojų ir 39 procentai valstybės tarnautojų mano, kad sprendimai yra uždari.
Iš esmės didžiulė dalis viešojo sektoriaus atstovų jau pamatė, kad 2025 m. sprendimų priėmimo procesas yra sudėtingas.
Kas yra įsitraukimas? Reikia vertinti, ar sprendimai derinami su suinteresuotomis grupėmis, ar į pastabas yra kreipiamas dėmesys, ar į jas atsižvelgiama, ar tiesiog buldozeriu stumiami įstatymų projektai. Tą mes irgi matome. Pasižiūrėkite, kiek STT pateikė pastabų dėl skubos tvarkos.
– Ką tokiu atveju reikėtų daryti?
– E. J.: Natūralu, kad projektas projektui nelygus. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerijoje interesų grupių yra daug ir jos atstovauja įvairioms sritims. STT darbo tikrai turi – vertina teisės aktų projektus antikorupciniu požiūriu.
Tačiau vis vien kartais kyla natūralus pyktis. Eina projektas, visos suinteresuotos pusės suderina nuomones, tarp jų ir STT, ir tada netikėtai gauname projektą, kuris neva suderintas, bet iš esmės yra kitoks tekstas – atsiranda įvairūs papildymai ir visa kita. Tada pasižiūrime, kas už to slypi, ir pasirodo, kad už viso to yra tam tikros interesų grupės.
– Kodėl norima apgauti visuomenę, su ja nesikalbėti ir tik „galingieji“ turi galimybę prieiti prie politikų?
– V. G.: Noriu atkreipti dėmesį į paskutinius Parlamento balsavimus dėl prokuroro teikimo ir prašymo leisti patraukti Parlamento narius, kurie įtariami piktnaudžiavimu tarnyba. Parlamento veikla irgi yra tarnyba valstybei. Daugiau kaip pusė Parlamento narių neleido prokurorui patraukti baudžiamojon atsakomybėn jau dviejų Seimo narių, įtariamų piktnaudžiavimu tarnyba. Tokia kritinė masė Seime siunčia labai liūdną žinią – kad teisės viršenybės principas yra žemiau asmeninių, politinių interesų. Tai mane neramina ir liūdina.
Jeigu pastebėjote dar vieną tendenciją – Parlamente vyksta nusišalinimai. Prieš dvi kadencijas inicijavau parlamentinį tyrimą dėl Parlamento narių piktnaudžiavimo savo teisėmis ir galimo Konstitucijos pažeidimo, kai jie rengė, dalyvavo ir balsavo už projektus, susijusius su šeimos verslu.
Tokių situacijų Seime mes irgi turime, tačiau nusišalinimų skaičius iš tikrųjų verčia sunerimti. Tikrai nemažai Parlamento narių ateina iš verslo, iš tam tikros srities. Natūralu, kad yra šeimos interesų, tačiau nusišalinimų nuo projektų Seime beveik nėra.
Natūralu, kad yra šeimos interesų, tačiau nusišalinimų nuo projektų Seime beveik nėra.
– Ar yra dalykų, į kuriuos reikia pažiūrėti akyliau?
– E. J.: Gyvename demokratinėje valstybėje, ir balsavimo metu Seimas priima įstatymo projektą bei jį patvirtina. Būna atvejų, kai kalbiesi su Seimo nariais ir klausi, kodėl jie balsavo už tam tikrą įstatymo projektą, o jie sako, kad jo neskaitė. Žinoma, tai jų darbinės kultūros dalis.
STT politikos neformuoja. Mes tik įvardijame rizikas ir išsakome pastabas. Džiaugiamės, kad į mūsų antikorupcinio vertinimo pastabas yra atsižvelgiama – įgyvendinama apie 90 procentų jų. Manau, kad tai pakankamai stiprus rodiklis.
Per metus suskaičiuojama apie dešimt tūkstančių teisės aktų. Dirba tik šeši pareigūnai, ir aš juos labai gerbiu už lojalumą institucijai bei institucinės atminties turėjimą.
Bet ar mes viską sužiūrime? Faktas, kad ne. Per metus suskaičiuojama apie dešimt tūkstančių teisės aktų. Dirba tik šeši pareigūnai, ir aš juos labai gerbiu už lojalumą institucijai bei institucinės atminties turėjimą. Interesai kartais būna užslėpti, tačiau kai puikiai žinomos proceso dalys, galima greitai viską sudėlioti. Būtent dėl šio profesionalumo mes ir atkapstome tam tikrus dalykus.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)