„Šiandien Seimas pagaliau turi galimybę parodyti, kad žmogaus vardas ir pavardė gali būti užrašyti Lietuvoje taip, kaip suteikė vardą ir pavardę tėvai, kokias turėjo protėviai. Manau, kad tai būtų labai svarbus žingsnis tiek žmogaus teisių prasme, tiek netgi saugumo politikos prasme. Visų pirma, man atrodo, kad tai žmogaus orumo klausimas. Aš viliuosi, kad Seimas šiandien žengs tą svarbų žingsnį“, – antradienį  žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos vertinimu, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujančių Seimo narių Ritos Tamašunienės, Beatos Petkevič ir Česlavo Olševskio pasiūlymas rašant asmenvardžius leisti naudoti ir diakritinius ženklus iš principo yra geras, tačiau  įregistruotas per vėlai.

„Tokiame vėlyvame etape jo registravimas, jei jam būtų pritarta Seimo salėje, reikštų iš esmės sustabdymą projekto pakankamai ilgam laikui, nes reikėtų peržiūrėti ir skiriamas lėšas, ir kitus dalykus. Tai  technine prasme – labai vėlyvas etapas, bet Seimas apsispręs dėl to“, – sakė parlamento vadovė.

Premjerė, teisingumo ministrė palaiko, bet ne dabar

Premjerė Ingrida Šimonytė ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pareiškė palaikančios siūlymą leisti diakritinius ženklus asmens dokumentuose, tačiau sako, jog diskusijas apie tai bus galima pratęsti vėliau.

Taip jos kalbėjo Seimui antradienį planuojant priimti įstatymą, numatantį originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose.

Likus kelioms dienoms iki priėmimo, Lietuvos regionų frakcijos nariai R. Tamašunienė, Č. Olševskis ir B. Petkevič pasiūlė iš projekto išbraukti išlygą, kad tokia rašyba galima be diakritinių ženklų.

„Turbūt šitas klausimas reikalauja šiek tiek daugiau diskusijų“, – Seime žurnalistams sakė teisingumo ministrė.

Turbūt šitas klausimas reikalauja šiek tiek daugiau diskusijų.

Pasak jos, leidus asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus reikės modernizuoti šalies registrus, o tai užtruktų.

Ministrė sakė, kad jos atstovaujama Laisvės frakcija pritars siūlymui dėl diakritinių ženklų, tačiau Seime turbūt pritrūks valios jam priimti.

Premjerė Ingrida Šimonytė irgi teigė, kad dabartiniame etape reikia aukoti arba viso įstatymo priėmimą, arba nepritarti tik pasiūlymui dėl diakritinių ženklų.

Pasak jos, įgyvendinti nuostatą dėl diakritinių ženklų „įstatymo projekte numatytu terminu būtų tiesiog neįmanoma, kadangi reikalingas tam tikras techninis pasiruošimas“.

„Bet diskusija nesibaigs, nes bus daugiau teismų sprendimų (dėl diakritinių ženklų  – BNS), o Vyriausybės sprendimas yra pritarti remiantis teismo precedentais“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Galbūt mes neturėtumėme versti savo žmonių versti eiti į teismus, o tiesiog sureguliuoti tai įstatymu“, – pridūrė ji.

Pasiūlymo dėl diakritinių ženklų autorė R. Tamašunienė sakė, kad jos nepriėmus problema bus sprendžiama tik iš dalies.

„Dabar tik iš dalies sprendžia problemą kalbant ir apie tautinę, šiuo atveju lenkų tautinę mažumą. Žmonės, ypač vyriškuose varduose turi kietąją L, dėl to tikrai nedarkys antrą kartą savo pavardės keisdami tik į lotyniškąją abėcėlę“, – teigė Seimo narė, priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai.

Valdančiosios koalicijos lyderiai sakė tikintys, kad įstatymas dėl asmenvardžių Seime bus priimtas, nes jam sutelkta parama tiek daugumoje, tiek opozicijoje.

„Tai yra didelis žingsnis. Kad mes šiandien galėtume priimti įstatymą, yra didžiulis laimėjimas“, – tvirtino E. Dobrovolska.

Planuojamame priimti įstatyme įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.

Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Seimas anksčiau per svarstymą atmetė alternatyvų kelių Seimo narių siūlytą variantą, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio Lietuvos piliečio ir tokių sutuoktinių vaikų pavardės asmens dokumentuose perrašomos lietuviškais rašmenimis. Pagal šį projektą originali rašyba būtų buvusi leista paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.

Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, iki šiol priėmusiuose jiems palankius sprendimus.

Galimybės rašyti pavardes originaliais rašmenimis taip pat siekia Lietuvos lenkai, šis klausimas nuolat keliamas per dvišalius Lietuvos ir Lenkijos politikų susitikimus.