Pasisakydama per Seimo posėdį V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad dabartiniai Rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje yra nuosekli ir sisteminga agresorės politika, kuria šį aiškiai siekia to, ko nepajėgė iki galo įgyvendinti per Holodomorą.

„Kliudydama Ukrainai eksportuoti grūdus į maisto stokojančias šalis, Rusija dar kartą įrodo, kad geopolitiniams tikslams pasiekti renkasi tą patį taktinį ir politinį įrankį – badą. Ir maistą, kaip ir visa kita, paverčia ginklu“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Rusija dar kartą įrodo, kad geopolitiniams tikslams pasiekti renkasi tą patį taktinį ir politinį įrankį – badą. Ir maistą, kaip ir visa kita, paverčia ginklu.

Sovietų režimo Ukrainoje dirbtinai sukelto badmečio – Holodomoro – aukų atminimą parlamentas ketvirtadienį pagerbė tylos minute.

„1932–1933 metais sąmoningai sukeltas dirbtinis badas Ukrainoje buvo sadistiškas Stalino planas sugriauti ukrainietišką tapatybę ir fiziškai sunaikinti valstiečius, inteligentiją, galėjusius atkurti Ukrainos valstybingumą ir nepriklausomybę“, – prisimindama bado aukas sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, yra daugybė įrodymų, jog sovietų valdžia sąmoningai konfiskavo grūdų derlių ir aklinai užvėrė sienas, kad ukrainiečiai nepabėgtų nuo bado.

„Archyviniai dokumentai taip pat rodo, kad tuo metu, kai Ukrainos teritorijoje siautė badas, Sovietų Sąjunga eksportavo grūdus į užsienį“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Savo kalboje ji taip pat užsienio valstybių parlamentus, tarptautines organizacijas ragino pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir Holodomorą bei dabartinius karinius Rusijos veiksmus pripažinti Ukrainos tautos genocidu, siekti, kad Rusija atsakytų už karo genocido vykdymą ir nusikaltimus žmogiškumui.