Pagal koncepciją, Lietuvos švietimo tarybos funkcijos būtų perduotos kitiems panašią veiklą vykdantiems subjektams, o Valstybinė lietuvių kalbos ir Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Etninės kultūros globos, Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos tarybos būtų sujungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą.

„Šių institucijų veiklos analizė parodė, kad būtent ekspertinei-patariamajai veiklai jos skiria mažiausiai laiko ir išteklių, koncentruojasi į privalomų taisyklių nustatymą, visuomenės švietimą ir informavimą, mokslinius tyrimus, dubliuoja kitų institucijų funkcijas“, – pranešime spaudai pirmadienį cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, menkas darbuotojų skaičius ir šių institucijų finansavimas, per daug komisijų ir tarybų narių, vadovų motyvacijos stoka lemia šių institucijų veiklos efektyvumo trūkumus ir visuomenės nepasitikėjimą jomis.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad į minėtus trūkumus ne kartą atkreipė dėmesį ekspertai, apžvalgininkai ir Valstybės kontrolė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas, tai yra priimti visuotinai privalomus teisės aktus ar vykdyti mokslinius tyrimus.

„Lietuvos švietimo tarybą siūloma išformuoti ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Kitas komisijas ir tarybas numatoma sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą, nes vienas iš svarbiausių gerovės valstybių bruožų – piliečių pasitikėjimas valstybe, kurį lemia ir kokybiška teisėkūra. Konsolidavus ekspertines-patariamąsias funkcijas vienoje centralizuotoje institucijoje, bus užtikrintas įrodymais grįstas valdymas ir pagerinta teisėkūros kokybė, mažės administravimo apimtis ir išlaidos“, – teigė Seimo vadovė.

Anot jos, ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažintų bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų (nuo 1,819 mln. eurų iki 1,3 mln. eurų).

Jeigu Seimas pritars koncepcijai, siūloma ją įgyvendinančius teisės aktus priimti ir pertvarką įgyvendinti trimis etapais, pradedant kitų metų antrąjį ketvirtį.

Numatoma, kad nauja sistema įsigaliotų 2025 metų sausio 1 dieną.