Nuo baudos iki laisvės atėmimo iki dvejų metų grėstų tiems, „kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus“, numatyta Baudžiamojo kodekso pataisų projekte.
Už karo propagandą atsakomybę neštų tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys.
Iki šiol siūlomame papildyti Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje atsakomybė buvo nustatyta už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
J. Razma sako, kad Lietuvos Konstitucija ir kiti įstatymai draudžia karo propagandą, o informacijos laisvės samprata jos neapima.
„Iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užkirsti kelią dezinformacijos skleidimui, taip pat ir karom propagandos skleidimui“, – teigė parlamentaras pataisų aiškinamajame rašte.
Anot jo, atsakomybė už karo propagandą juridiniams asmenims siūloma, nes ji neretai vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidą, kitas informacines priemones.
Naujausi komentarai