„Manau, kad šita pareigybė yra pakankama ir reikšminga valstybės valdymo sistemoje. Nuo jos priklauso, kaip sklandžiai veiks Seimo kanceliarija, o kartu ir visa mūsų teisėkūros sistema“, – prisistatydamas kalbėjo A. Stončaitis.
„Manau, kad šiai dienai Seimo kanceliarija, kaip institucija, susiduria visgi su tam tikrais iššūkiais ir tai yra normalu bei suprantama. Ypatingai svarbu yra plėsti ir tobulinti darbuotojų motyvavimo sistemą, pritraukti naujas metodikas ir šiuolaikiškesnius darbo įrankius“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, lyginant su Prezidentūros, Vyriausybės kanceliarijomis, parlamento darbuotojai yra prasčiausiai apmokami. Eksparlamentaro teigimu, būtina rasti sprendimus dėl tinkamo Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo užmokesčio, atnaujinti automobilių parką, darbo įrankius.
Nuolatinio vadovo Seimo kanceliarija neturi nuo kovo, kai iš pareigų buvo atleistas Modestas Gelbūda daugiau kaip pusei parlamentarų paskelbus nepasitikėjimą jam.
Kanclerio kandidatūrą pateikęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pažymėjo, jog A. Stončaitis nuo savo karjeros pradžios rodė „nuoširdžią tarnystę Lietuvai ir jos žmonėms“. Jis teigė matęs kandidato keliamus skaidrumo reikalavimus, efektyvų darbą, produktyvumą.
„Dar viena savybė, kuri šiai pozicijai yra itin svarbi, A. Stončaitis imasi ir geba spręsti žemiškas problemas, o ne politikuoti ir veltis į niekur nevedančias diskusijas“, – kalbėjo Seimo vadovas.
„O tų žemiškų problemų turime daugybę čia, Seime, pradedant nuo infrastruktūrinių dalykų, nuo tekančių stogų ir apačioj padėtų kibirų, nuo sulūžusių baldų, nuo kompiuterinės ir kitokios technikos, kurią, nepaisant visų geopolitinių grėsmių, šiandien dar vis įsigyjame telekomunikacinę įrangą, kurią jau seniai institucijos rekomendavo, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui“, – pabrėžė jis.
A. Stončaitis drauge su S. Skverneliu įkūrė partiją Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Konservatorius Jurgis Razma yra teigęs, jog pirmą kartą į šias pareigas teikiamas „politizuotas kandidatas“. Dėl to, anot jo, opozicija nebus linkusi palaikyti šios kandidatūros.
2022 metų lapkritį portalas „15min“ skelbė, kad A. Stončaitis prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.
„Jūs buvote Vyriausybės kancleris ir nuo to laiko jus persekioja du dalykai (...). 2018 metų spalio 5 dieną vyko Vyriausybės pasitarimas, kuriame buvo kažkas pasakyta, papasakota, ir paskui dingo šito pasitarimo garso įrašas (...). Specialiosios tarnybos jums dirbant kancleriu pasiūlė jums pasitikrinti melo detektoriumi, o jūs atsisakėte“, – kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.
Seimas dėl A. Stončaičio kandidatūros apsispręs kitą savaitę.
(be temos)