„Virš 147 tūkst. apie 9 proc. darbingo amžiaus gyventojų turi negalią. Daugiausiai darbingo amžiaus asmenų turi vidutinę negalią, 46 proc., tačiau laiku negaudami integracinės pagalbos jie taip ir neįsitraukia į darbo rinką, nesukaupia reikiamo stažo ir turi teisę tik į šalpos pensiją“, – pristatydama pertvarką Seime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot jos, negaudami pagalbos, nedalyvaudami darbo rinkoje ir gyvendami atskirtyje žmonės su negalia patiria skurdo riziką – kas trečias iš jų, todėl reikalingi sisteminiai pokyčiai.

Parlamentas ketvirtadienį po patiekimo 90 balsų „už“, dviem parlamentarams balsavus prieš ir 26 susilaikius pritarė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir lydintiesiems projektams. Toliau juos svarstys Seimo komitetai.

„Net kas trečias asmuo su negalia patiria skurdo riziką, todėl yra reikalingi sisteminiai pokyčiai“, – pristatydama pertvarką Seime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak M. Navickienės, tik trečdalis, apie 34 proc. žmonių su negalia, pasinaudoja socialinės integracijos priemonėmis, o daugiausiai dėmesio skyrus aplinkos kliūčių, o ne medicininių kriterijų vertinimui bus labiau atsižvelgiama į individualius žmogaus poreikius ir situaciją.

Net kas trečias asmuo su negalia patiria skurdo riziką, todėl yra reikalingi sisteminiai pokyčiai.

„Naujas negalios nustatymo modelis bus orientuotas į aplinkos kliūtis ir dalyvumo vertinimą, atitinkantis žmogaus individualius poreikius, o ne tik medicinines išvadas. Vieno langelio  principu veikianti pagalbos žmonėms su negalia sistema, įteisinant atvejo vadybos metodą, užtikrins, kad reikiama pagalba asmeniui būtų suteikiama laiku“, – teigė ministrė.

Pasak ministrės, dabar negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami asmens gebėjimai, neatsižvelgiama į neigiamus aplinkos veiksnius, kurie paprastai ir neleidžia žmonėms su negalia įsitraukti į visuomenę.

Pertvarka numato, kad negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu. Pirminiame variante bus siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.

Vyriausybė taip pat siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

SADM pranešime teigiama, kad šiuo metu tik apie trečdalis (34 proc.) žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje ir pan.

Tuo tarpu 65 proc. žmonių su negalia dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir įsigydami prekes ar paslaugas.

Ministerija tikisi, kad 2025 metais 38 proc., o 2030 metais 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti.

Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarytų 39 proc., o 2030 metais – 47 proc., pernai šis rodiklis siekė 29 procentus.