- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvės partijos užmojis pažaboti seksualinį smurtą vienas kitam prieš lytinius santykius duodant sutikimą, mūsų šalyje pasitiktas audringai. Vieni jį palaiko, kiti – nesupranta, kaip tą įgyvendinti praktikoje, o štai kiti aršiai prieštarauja. Ar toks įstatymas galėtų išgelbėti prievartaujamus žmones?
Jei toks Laisvės partijos siūlymas būtų priimtas, prieš seksą kiekvienas turės gauti aiškų sutikimą. Jei jo nebus – gresia kalėjimas, kadangi seksas be sutikimo gali būti prilygintas lytinei prievartai. Jos, pasak iniciatorių, daugiausiai yra tarp vedusių ar kartu gyvenančių žmonių.
Tačiau kaip fiksuoti sutikimą norint pasimylėti? Ar tam kaskart būtinas ranka rašytas raštelis? O gal net notaro patvirtintas dokumentas? Apie tai šio vakaro laidoje mintimis dalinsis naujojo įstatymo iniciatorė, Laisvės partijos narė Morgana Danielė, advokatas Valdemaras Bužinskas ir naujienų portalo tv3.lt politikos naujienų apžvalgininkė Eglė Samoškaitė.
Ar tas vaikinas, savaitgalį einantis į naktinį klubą, turėtų nešiotis kažkokį blanką, ir merginai prie baro sakyti, kad pasirašytų?
Nors Lietuvoje toks įstatymo siūlymas daugeliui atrodo kaip naujiena, anot M. Danielės, iš tiesų jį turi jau 13 Europos šalių.
„Šis perėjimas vyksta jau 15 metų. Jo esmė nuo prievarta grįstos teisinės bazės – įrodinėjimo, kad buvo smurtas, kad auka aiškiai pasipriešino, pasakė „ne“, priešinosi fiziškai ir visaip kitaip – pereiti prie sutikimu grįstos bazės, kuomet aiškinamasi, ar tas sutikimas apskritai buvo. Tai reiškia, kad mes atsisakome automatinio manymo, kad jeigu tu fiziškai nesipriešini, kaip ir sutinki santykiauti ir galima tų veiksmų imtis“, – sakys M. Danielė.
Seimo narei pritars ir E. Samoškaitė, kuri pastebės, kad dažniausiai visa atsakomybė užkrauna potencialiai aukai.
„Dabar pereinama prie palengvinimo potencialiai aukai, t.y. kad potencialus kaltinamasis galėtų įrodinėti, buvo sutikimas ar ne, kaip jis jį suprato, kaip paklausė. Iš vienos pusės, tai yra psichologinis palengvinimas. O antra vertus, kitose Europos šalyse prie to prieita dėl to, nes tam tikrais atvejais žmonės būna ištikti stabo. Jie negali reaguoti, priešintis“, – pastebės žurnalistė.
Ir vis dėlto toks siūlymas suprantamas ne visiems. Štai advokatas V. Bružinskas laidoje pastebės, kad aplink įstatymą – daug neaiškumų: „Kad ir kiek savo fantaziją bepaleisčiau, sunkiai matau tarpą, kur tokiose situacijose galėtų atsirasti momentas rašytiniam sutikimui. Kitaip bus sunku įrodyti. Ar tas vaikinas, savaitgalį einantis į naktinį klubą, turėtų nešiotis kažkokį blanką, ir merginai prie baro sakyti, kad pasirašytų? Ar tai turėtų būti kažkokia sutartis, kur būtų numatytos teisės, pareigos, būdai, sankcijos?“
M. Danielė tikins, kad geriausia sutikimo įgyvendinimą praktikoje būtų galima įsivaizduoti per nepilnamečių reglamentavimą. „Mes savo teisinėje bazėje jau turime tokią sąvoką, kaip sutikimo davimas nuo tam tikro amžiaus. Teisės akte tikrai neparašyta, kaip nepilnametis tą padaro – merkia akį ar parašo raštelį. Tačiau aišku, kad visais atvejais iškilus ginčui, tą aiškinasi teismas. Ir aš tikrai pritarsiu, kad šios bylos visuomet yra nelengvos. Tačiau smurto užkardymas irgi nėra lengva užduotis, ypač tokioje visuomenėje, kaip Lietuvos“, – savo poziciją išsakys M. Danielė.
Morgana Danielė/TV3 laidos stopkadras
Vis dėlto advokatas V. Bružinskas bus kitokios nuomonės – anot jo, pavyzdys su paaugliais šiam kontekstui tikrai nėra tinkamas.
„Ar nepilnametis duos rašytinį sutikimą lytiniams santykiams, ar neduos, laikoma, kad pagal savo psichologinį išsivystymą, jis negali pilnai realizuoti savo valios. Todėl visais atvejais, jei yra santykiaujama su nepilnamečiu, visi sutikimai – kad ir kaip įmantriai bebūtų parašyti – praktiškai jokios įrodomosios reikšmės neturi, arba turi labai menką“, – teigs advokatas.
Vos pasigirdus kalboms apie šio įstatymo siūlymą, daugelis gyventojų garsiai ėmė reikšti savo nepasitenkinimą. Anot M. Danielės, didžioji dalis žmonių, kurie nukenčia nuo seksualinio smurto ir vertimo lytiškai santykiauti, yra moterys. Tad ar gali būti, kad tokio įstatymo labiausiai baiminasi vyrai?
„Būtent moterys daugiausiai kreipiasi į pagalbos centrus. Dabar pirmą kartą ateitų atsakomybė ir vyrui, arba tam inicijavusiam asmeniui, nes jo atsakomybė yra būti įsitikinusiam. Atsiranda baimė, mintis, kaip aš dabar būsiu puolamas? Tai – svarbus pokytis. Bet šiandien tas pyktis, kurį jaučiame iš visuomenės, man atrodo, labiausiai kyla iš čia – šiandien supranti, kad ir tu pats esi atsakingas, jei imiesi šių veiksmų, ir kad tau ši atsakomybė gali grėsti“, – tikins laidoje M. Danielė.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais 20 val. per TV3.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje17
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko4
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...