Šiuos ir kitus sesijos būsimus darbus antradienį iš parlamento tribūnos pristatė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė ir parlamentinių frakcijų atstovai.
Tradiciškai svarbiausias rudens uždavinys – kitų metų šalies biudžetas. Tarp prioritetinių darbų – Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimo dėl gynybos ratifikavimas. Jis reglamentuotų Vokietijos karinių pajėgų atvykimą, išvykimą iš šalies, mokesčių, švietimo, medicinos paslaugų teikimo ir kitus su Vokietijos karių dislokavimu susijusius klausimus.
Pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen, planuojama svarstyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas, kuriomis būtų įvestas draudimas su įslaptinta informacija dirbantiems valstybės pareigūnams vykti į Lietuvai nedraugiškas šalis.
Taip pat numatyta svarstyti Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimus, kuriais norima plėtoti organizacijos veiklą ir stiprinti jos pajėgumą. Elektros energetikos įstatymo pokyčiai bus orientuoti į siekį apriboti nacionaliniam ir energetiniam saugumui grėsmę keliančių valstybių tiekėjų ar gamintojų valdymo sistemų naudojimą saulės ir vėjo elektrinėse.
„Spręsdami nacionalinio saugumo klausimus turime nepamiršti ir prigimtinių kiekvieno žmogaus teisių ir laisvių, nes tai taip pat neatsiejama saugumo dalis“, – iš Seimo tribūnos sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Palyginti su praeitos kadencijos Seimo paskutinės sesijos darbotvarke, ji yra beveik 250 teisės aktų projektų trumpesnė.
Ji tikisi, kad rudens sesijoje Seimui pavyks apsvarstyti ir priimti pavasarį pradėtą svarstyti Tautinių mažumų įstatymo projektą. Užtikrinant žmonių su psichine negalia teises, planuojama svarstyti ir neveiksnumo instituto atsisakymo klausimą.
Numatomais Azartinių lošimų įstatymo pokyčiais siekiama mažinti nelegalių lošimų prieinamumą ir didinti lošėjų interesų apsaugą.
Rudenį Seimas ketina svarstyti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, kuriais būtų patobulinta kaupimo sistema, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo (KT) pastabas. Kaupiantiems asmenims planuojama sudaryti galimybę tam tikrais atvejais išimti bent dalį sukauptų lėšų.
„Manau, jau visos parlamentinės partijos sutaria, kad tokie pokyčiai reikalingi. Bet kartu stipriai skiriasi požiūriai, kokios apimties turėtų būti naujas teisinis reguliavimas. Viliuosi, jog pavyks pasiekti žmonių lūkesčius atitinkantį kompromisą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pasidžiaugė, kad šios kadencijos Seimui pavyko esmingai pagerinti teisėkūros kokybę.
„Parlamento tikslas turėtų būti ne didžiavimasis įstatymų projektų gausa, kaip neretai anksčiau būdavo, o jų kokybė, įsigilinimas į problematiką ir aktualių klausimų sprendimas iš esmės, o ne „bėgte“ priimant tūkstančius įstatymų. Tai rodo ir šios sesijos darbotvarkė. Palyginti su praeitos kadencijos Seimo paskutinės sesijos darbotvarke, ji yra beveik 250 teisės aktų projektų trumpesnė“, – iš Seimo tribūnos pastebėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Sesijos darbų programoje įrašyti 309 teisės aktų projektai. Respublikos Prezidentas siūlo svarstyti 7, Vyriausybė – 55 teisės aktų projektų paketus. Siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė Seimo komitetai, komisijos ir frakcijos.
Nutarimo projektas dėl sesijos darbų programos antradienį sulaukė parlamentarų pritarimo. Pateikimo stadijoje jį palaikė 62 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 22. Artimiausiu metu šį dokumentą svarstys visi Seimo komitetai, o plenarinėje salėje jis turėtų vėl atsirasti kitą savaitę – rugsėjo 17 d.
Naujausi komentarai