„Ekspertų grupė rudenį atliks detalią egzaminų užduočių bei vertinimo analizę, siekiant išsiaiškinti, kodėl abiturientams kyla sunkumų, atliekant vienas ar kitas užduotis. Pagal tai bus parengtos rekomendacijos, kaip gerinti mokinių pasirengimą egzaminams. Suplanuotas egzaminų užduočių bazės kūrimas keleriems metams į priekį, kad užduotys būtų iš anksto patvirtintos, būtų išvengta klaidų ir neaiškumų jose“, – pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo ministrė.

„Su užsienio partneriais jau yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl valstybinių brandos egzaminų užduočių bazės kūrimo“, – akcentavo ji.

Peržiūrės ir egzaminų išlaikymo kartelę

R. Popovienė akcentavo, jog ministerija rugsėjį taip pat žada pateikti siūlymą dėl praėjusios Vyriausybės pakeltos egzaminų išlaikymo kartelės peržiūrėjimo. Taip siekiama išvengti šiemet susiklosčiusios situacijos, kai itin didelė dalis moksleivių neįveikė naujos 35 taškų patikrinimų išlaikymo ribos.

„Rugsėjį taip pat pateiksime svarstymui siūlymą dėl VBE išlaikymo ribos peržiūrėjimo, nes šių metų realūs mokinių rezultatai aiškiai parodė, kad teoriškai sumodeliuota ir nustatyta 35 taškų egzamino išlaikymo riba šiais metais tikrai buvo per aukšta“, – konferencijoje kalbėjo ŠMSM vadovė.

Tęs diskusijas dėl matematikos egzamino privalomumo

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė, prasidedant naujiems mokslo metams, žada tęsti diskusijas ir dėl valstybinio brandos egzamino privalomumo

„Šiais mokslo metais tarsimės dėl švietimo bendruomenei itin jautraus klausimo – matematikos brandos egzamino privalomumo“, – kalbėjo R. Popovienė.

Tiesa, pasak jo, kol nėra rastas ir priimtas bendras sprendimas, siūloma kitąmet leisti moksleiviams, neišlaikiusiems matematikos egzamino, jį perlaikyti pakartotinės sesijos metu.

„Kol pasiekti sutarimai galės būti įgyvendinti praktiškai, pasiūlysime, kad 2026 m. mokiniai, kurie neišlaikys matematikos egzamino, galėtų jį dar kartą perlaikyti pakartotinėje sesijoje, ko nebuvo šiais metais. Iki šiol mokiniai galėjo perlaikyti tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą“, – teigė ministrė.

„Pabrėžiu, kad vienasmenių ar neišdiskutuotų sprendimų dėl matematikos egzamino priimti tikrai nesiruošiu“, – pabrėžė ji.

Lietuvoje trūksta daugiau nei 450 mokytojų

Ministerijos duomenimis, artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvoje trūksta daugiau nei 450 mokytojų. Didžiausia paklausa jaučiama matematikos bei lietuvių kalbos pedagogams.

„Šiuo metu, pagal mums pateiktus duomenis, trūksta 458 mokytojų iš įvairių dalykų. 52 – matematikos, 46 – lietuvių kalbos, po 20 fizikos ir chemijos, anglų kalbos – 19, 13 – vokiečių kalbos ir daugmaž po 10 kitų specialybių (mokytojų – ELTA)“, – sakė R. Popovienė.

„Tai apima visą Lietuvą. Matome, kad tai yra ir Vilniaus mieste, ir regionuose, rajonuose. Aš manau, kad savivaldybėse esančios ugdymo įstaigos šiuo klausimu dirba ištisus metus (…). Tai yra aktuali problema, besitęsianti jau daugelį metų“, – akcentavo ministrė.

Jos teigimu, didžiausias mokytojų trūkumas jaučiamas Vilniaus mieste ir rajone, Kėdainių, Varėnos rajonuose bei Šiauliuose.

Pradedama vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programa

ŠMSM vadovės teigimu, siekiant užtikrinti tinkamą moksleivių fizinį aktyvumą, nuo šių metų rudens pradedama vykdyti tam skirta valstybės finansuojama programa.

„Ypatingą dėmesį skyrėme mokinių ir vaikų fizinei sveikatai. Pirmą kartą valstybės biudžeto lėšomis pradedama finansuoti nacionalinė vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programa“, – konferencijoje kalbėjo R. Popovienė.

„Tai nauja programa, kuria siekiama didinti vaikų fizinį aktyvumą ir suteikti daugiau žinių su jais dirbantiems specialistams. Programai per ketverius metus numatyta skirti daugiau nei 3 mln. eurų. Veiklos prasideda jau šį rudenį“, – akcentavo ministrė.

Pasak jos, ši programa bus tęstinė, tvirtinama ketverių metų laikotarpiui.

„Ši programa bus tęstinė, ji, pasibaigus tam tikroms veikloms ir biudžetiniams metams, nenutrūks, bet ji yra skiriama būtent ketverių metų laikotarpiui, kad tai būtų tęstinumas, užtikrintas vaikam dalyvaujant veiklose“, – sakė R. Popovienė.

ELTA primena, kad paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ministrės R. Popovienės, tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzamino išlaikymo kartelės.

VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.

Pabrėžiu, kad vienasmenių ar neišdiskutuotų sprendimų dėl matematikos egzamino priimti tikrai nesiruošiu.  

Rengiasi stiprinti šalies mokyklose emocinę gerovę

R. Popovienė sako, kad ŠMSM šį rugsėjį pasirašys bendradarbiavimo sutartį su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, ministerijos planuoja parengti priemonių paketą, kuris sustiprintų emocinę gerovę šalies mokyklose.

„Rugsėjo mėnesį su SAM pasirašyti bendradarbiavimo sutartį dėl emocinės gerovės stiprinimo mokyklose. Siekiame stiprinti mokyklų bendruomenių socialines, emocines kompetencijas, gerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę švietimo įstaigose. Kartu su SAM parengsime ir bendrą priemonių planą, kuriuo kartu dirbdami sieksime, kad emocinė socialinė aplinka mokyklose būtų palanki tiek pedagogams, tiek mokiniams“, – sakė R. Popovienė.

Pasak ministrės, prieš naujus mokslo metus šalies mokyklos taip pat gaus rekomendacijas, padėsiančias sukurti klasėse saugią aplinką.

„Prieš naujus metus mokyklos gaus specialistų parengtas rekomendacijas klasių vadovams apie klasės vadovo vaidmenį kuriant saugią, palaikančią klasės aplinką, ypač tai, ką reikėtų aptarti būtent pirmųjų pamokų metu. Tai – klasės taisyklės, susitarimai, klasės mikroklimato kūrimas, patyčių prevencija“, – pabrėžė R. Popovienė.

ELTA primena, kad šį rugsėjį naujus mokslo metus pradeda apie pusę milijono besimokančiųjų. Bendrojo ugdymo mokyklose mokysis keliais tūkstančiais daugiau mokinių nei pernai – iš viso 361,8 tūkstančiai, iš jų 30,3 tūkst. pirmokų. Tuo metu pernai iš viso mokėsi 357,8 tūkst.

Preliminariais duomenimis, profesinio mokymo centruose mokysis tiek pat mokinių kaip pernai – 33,5 tūkst., panašus išlieka ir aukštųjų mokyklų studentų skaičius  – 102, 7 tūkst.

Siekiame stiprinti mokyklų bendruomenių socialines, emocines kompetencijas, gerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę švietimo įstaigose.

Mokyklos turės pasitvirtinti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas

Švietimo įstaigos per ateinančius mokslo metus turės pasitvirtinti mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo tvarkas, skelbia R. Popovienė.

„Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengėme mokinių mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose rekomendacijas. Pagal jas naujausiais mokslo metais mokyklos turės būti pasitvirtinusios įrenginių naudojimo tvarkas“, – pirmadienį žurnalistams.

Anot laikinosios ŠMSM vadovės, privalomas mobiliųjų įrenginių naudojimo tvarkos įvedimas bus dalis rengiamo Švietimo įstatymo projekto, kuris Vyriausybei bus teikiamas rugsėjo mėnesį.

R. Popovienė teigia, kad švietimo įstaigos tvarkas galės nusistatyti pačios arba vadovautis ministerijų rekomenduojamu variantu.

„Mokyklos, dirbdamos kartu su bendruomenėmis, galės šias tvarkas pasirengti pačios, sutardamos ir ieškodamos pačio geriausio sprendimo pagal savo aplinkybes. Tiesa, jei įstaigos nenorės apsikrauti biurokratine našta, jos galės pasinaudoti ŠMSM ir SAM parengtomis rekomendacijomis“, – tikino ministrė.

Šių metų kovą parengtas rekomendacijas ministerija patvirtino rugpjūčio 1 d.

Anot ŠMSM, rekomendacijose siūloma, kad mokyklos vidaus teisės aktuose pačios nusistatytų, kaip bus ribojamas asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas.

Mokyklos tvarkoje turi būti numatytos ir stebėsenos priemonės, užtikrinančios, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami mokyklos nustatyta tvarka, pasekmės, jeigu nesilaikoma susitarimų.

Rekomendacijose taip pat nustatomos išimtys, kada telefonai galėtų būti prieinami mokiniams.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs Švietimo įstatymo pataisoms dėl mobiliųjų telefonų draudimo mokyklose, kurias pateikė opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovė Ligita Girskienė. Taip pat pritarimo sulaukė ir konservatorės Daivos Ulbinaitės Seimui pristatytas projektas.

Šiuo metu Švietimo įstatymas nedraudžia mokyklose mokiniams naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ne ugdymo tikslu. Mokyklų administracijos laisvai sprendžia dėl tokio ribojimo būtinumo.