Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. užsieniečių.
„Vien iš Baltarusijos daugiau nei tūkstantis žmonių, kurie turėtų būti išsiųsti iš šalies. Jiems panaikinti leidimai, bet šie vis dar čia“, – teigė Seimo narys Vytautas Sinica.
Per metus Lietuvoje padaroma apie 43 tūkst. nusikaltimų. Užsieniečiai pernai įvykdė beveik 1,3 tūkst. Tai – apie 3 proc.
„Kol kas didelių proveržių nusikaltimų arba sunkių nusikaltimų, kurie darytų užsieniečiai, nefiksuota“, – dalijosi vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dažniausiai nusikalsta į Lietuvą atvykę rusai, baltarusiai, latviai ir ukrainiečiai.
„Apie 10 proc. nusikalstamų veikų yra sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai. Kiti dominuojantys – vairavimas neblaiviame stovyje, dokumentų klastojimas, fizinio skausmo sukėlimas, sukčiavimai, vagystės“, – neslėpė Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Dėl imigrantų dalis visuomenės ėmė vengti kai kurių paslaugų. Pavyzdžiui, pavėžėjimo.
„Pavėžėjai dabar yra suvažiavę iš visos buvusios Tarybų Sąjungos. Pas juos yra kiti papročiai, jie galvoja, kad mūsų merginos yra labiau prieinamos“, – aiškino „Delfi“ žurnalistas Dainius Sinkevičius.
Seimo narys V. Sinica siūlo, kad nusikaltę imigrantai būtų deportuojami iš šalies. Toks įstatymas būtų prevencinis.
„Nėra faktiškai Europos Sąjungoje šalies, kurioje būtų įvykusi masinės imigracijos banga, o iš paskos neateitų didesnio nusikalstamumo banga“, – kalbėjo jis.
Deportacija galiotų, jei nusikaltimas padarytas tyčia. Pavyzdžiui, vagystė ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.
„Reikia žiūrėti, kad tai būtų subalansuota, t. y. žmogaus teisių atžvilgiu“, – sakė V. Kondratovičius.
Tiesa, nusikaltęs užsienietis būtų deportuotas tik atlikęs bausmę. Tai reiškia, jog, jei skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, imigrantą vis tiek dar išlaikytų mokesčių mokėtojai.
„Turėtų vis dėlto būti bausmės neišvengiamumas, ypatingai, jei tai seksualiniai nusikaltimai. Tikėtina, kad jei žmogus yra iš islamiškos šalies, niekas bausmės ir netaikys“, – neslėpė V. Sinica.
Dabar užsienietis deportuojamas, jei kelią grėsmę nacionaliniam arba viešajam saugumui. Siūloma, kad visas deportacijos išlaidas turėtų padengti darbdavys. Esą tai taip pat veiktų prevenciškai.
„Galimybė, kad darbuotojas sukels kažkokius nusikaltimus ir jį reikės deportuoti, turėtų patekti į jo skaičiuojamas rizikas. Tam, kad ta rizika nebūtų perkelta valstybei“, – aiškino politikas.
Įstatymą planuojama teikti pavasario sesijoje.
„Nereikėtų skambinti pavojaus varpais, o reikėtų ieškoti ir sutarti dėl migracijos strategijos“, – komentavo Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jau dabar dalis čia gyvenančių imigrantų turi teisę atsivežti ir šeimos narius. Skaičiuojama, kad į Lietuvą atvykti galėtų dar nuo 60 iki 80 tūkst. užsieniečių.
„Dabar pats aktualiausias dalykas, ką mes turime padaryti, susitvarkyti su saugikliais dėl šeimų susijungimo teisės“, – teigė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Dabar bus siūloma laikiną leidimą gyventi Lietuvoje prasitęsti tik kartą, o ne kas dvejus metus.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, neteisėtai Lietuvoje yra apie 600 rusų, 400 ukrainiečių, panašiai tiek tadžikų, uzbekų, kirgizų ir apie 200 žmonių iš Azerbaidžano.
(be temos)
(be temos)
(be temos)