Komitetas trečiadienį svarstė Socialdemokratų darbo frakcijos atstovų registruotą projektą, kuris atrėžtų jiems dalį Socialdemokratų partijos gaunamos dotacijos.

Jis taip pat iš esmės keistų partijų finansavimo tvarką – pinigai būtų skirstomi ne pagal gautus rinkėjų balsus, o turimus mandatus, būtų eliminuojami Europos Parlamento rinkimų rezultatai.

Opozicijos atstovai piktinosi, kad esminės partijų finansavimo modelio permainos svarstomos skubiai, be to, finansinę naudą iš to gautų valdantieji „valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai“.

Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pasiūlė projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Už tai balsavo šeši komiteto nariai, prieš buvo keturi. Dėl šios išvados dar turės balsuoti Seimas.

„Čia nėra mūsų komiteto svarstymo klausimas, finansavimo modelis keičiamas iš esmės, tai platesnio sutarimo ir ne šio komiteto klausimas“, – teikdamas balsavimui sakė S. Jakeliūnas.

Projekte numatyta, kad suskilus parlamentinei frakcijai, jei įregistruojama nauja partija, turinti daugiau partijos narių - Seimo narių nei buvusi partija, valstybės dotacija už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų pagal jų atstovų parlamente skaičių.

Taip pat siūloma keisti valstybės dotacijos paskirstymo partijoms mechanizmą. Pagal projektą, du trečdaliai dotacijos būtų paskirstoma partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Seimo nariais, skaičiui, o vienas trečdalis asignavimų – pagal išrinktų savivaldybių tarybų narių skaičių.

Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

Pataisas pristatęs Socialdemokratų darbo partijos atstovas Andrius Palionis teigė, kad daugumoje Europos valstybių biudžeto finansavimas partijoms paskirstomas pagal turimų mandatų skaičių.

„Dabar paskirstomos biudžeto lėšos pagal Seimo, savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimų rezultatus, o daugumoje Europos Sąjungos valstybių pagrindinis lėšų paskirstymo kriterijus yra parlamente turimų mandatų skaičius“, – sakė A. Palionis.

Konservatorius Mykolas Majauskas replikavo, kad „projektu perskirstomas finansavimas, skiriant papildomą finansavimą valdančiosios koalicijos frakcijų nariams, jų atstovaujamoms partijoms, ir tai panašu į politinę korupciją“.

Projektui neigiamą išvadą pateikė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK pažymi, kad rinkėjų palaikymą partijoms labiau atspindi rinkėjų balsai nei laimėti mandatai, nes gauti savivaldos mandatui skirtingose savivaldybėse reikia skirtingo rinkėjų balsų skaičiaus, Seimo mandatas irgi gali būti antrajame ture laimimas labai maža balsų persvara.

Komiteto posėdyje dalyvavusi VRK vadovė Laura Matjošaitytė pateikė pavyzdį: Birštone per 2015 metų savivaldos rinkimus gauti mandatui pakako 177 rinkėjų balsų, o Vilniaus mieste reikėjo 3 tūkst. 918 balsų.

VRK taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu už šiurkščius pažeidimus VRK gali partijoms atimti dotaciją. Tuo tarpu priėmus pataisas gali susidaryti situacija, kai pažeidimą padariusios partijos nariai įkurs naują frakciją ir taip išsaugos skiriamus biudžeto asignavimus.

Socialdemokratų partijos atstovė Rasa Budbergytė teigė, jog esminės pertvarkos negali būti svarstomos su tokia skuba: projektas Seime pateiktas birželio 12 dieną, o jau birželio 28 numatytas jo svarstymas.

„Iniciatoriai iš esmės siūlo keisti partijų finansavimo modelį. Pirmiausia turėtumėm sutikti  su tuo, kad tokie dalykai, kurie iš esmės kažką keičia, negali būti daromi skubos tvarka. Ar tikrai tas laikas, kai skubos tvarka reikia keisti partijų finansavimo modelį, neapgalvojus, neišdiskutavus?“ – klausė socialdemokratė.

Opozicijos atstovai taip pat kėlė klausimą, kodėl skiriant lėšas išmetami Europos Parlamento rinkimų rezultatai, o paliekami tik Seimo ir savivaldos.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija(LLRA)-Krikščioniškų šeimų sąjungos (KŠS) atstovė Rita Tamašunienė teigė, jog siūloma tvarka būtų neteisinga partijų, nepakliuvusių į Seimą ar savivaldą, atžvilgiu.

Anot R. Tamašunienės, jei finansavimas būtų skiriamas partijai, kuri atskilo nuo dalyvavusios rinkimuose partijos, bet pati juose dar nedalyvavo, jai būtų sudaromos išskirtinės sąlygos.

„Finansuoti partijas, kurios susidaro naujos, nedalyvaudamos rinkimuose, bet esančios parlamente, (būtų neteisinga – BNS). Jei už rezultatus duodam dotaciją, duodam už rezultatus, dabar norima perversmą padaryti“, – sakė LLRA-KŠS atstovė.

Opoziciniai konservatoriai skaičiuoja, kad pakeitus dotacijų skaičiavimo tvarką, „valstiečiai“ per metus papildomai gautų apie pusę milijono eurų, o konservatoriams tenkanti dalis sumažėtų per 200 tūkstančių eurų. Mažėtų ir liberalų, „tvarkiečių“ dotacijos.

„Tai, kas prasidėjo kaip  „socialdarbiečių“ ieškojimas finansų, baigsis pinigų atėmimu iš opozicinių partijų ir pridėjimu valdantiesiems. Vien tai, kad „valstiečiams“ pusę milijono eurų augtų finansavimas, rodo, kad jie rengiasi sau kelią į ateinančius rinkimus. O demokratijos požiūriu tai yra tik Rusijoje vykstantys dalykas, kai „aš vadovas, aš teisus“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Projekto autoriai „socialdarbiečiai“ teigia, kad jų siūloma partijų finansavimo tvarka užtikrintų „visų politinių partijų, dalyvaujančių valstybės valdyme, efektyvią veiklą ir skaidrumą“.

Anot jų, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Juodkalnijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Pietų Korėjoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir kitur pagrindinis valstybės lėšų paskirstymo kriterijus yra parlamente turimų narių skaičius.

Vyriausioji rinkimų komisija šiemet partijoms paskirstė 2,751 mln. eurų pirmojo pusmečio dotacijų. Lietuvos socialdemokratų partijai, nuo kurios atskilo dabartiniai „socialdarbiečiai“, teko 505,3 tūkst. eurų. Naujai įkurta Socialdemokratų darbo partija dotacijos negauna kaip nedalyvavusi rinkimuose.