„Jeigu kažkas vertina, kad jis (sankcijų paketas – BNS) yra per silpnas, klausimas tada, o ką padarėte, kad jis būtų stipresnis. Ir čia klausimas tam pačiam užsienio reikalų ministrui – ką jis konkrečiai padarė, kad sankcijos būtų stipresnės?“ – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

Pasak jos, naujausias sankcijų paketas nėra bereikšmis, tačiau toliau būtina dirbti ties kitu – devintuoju – sankcijų paketu. 

„Negali sakyti, kad sankcijų paketas visiškai bereikšmis. Gerai, kad jis buvo priimtas, tačiau neturime ties tuo sustoti – turime toliau dirbti devintajam sankcijų paketui. Ir, vėlgi, prezidentas natūraliai paklaus (užsienio reikalų – BNS) ministro – ką siūlote, ir ką padarysite, kad sankcijų paketas būtų dar stipresnis“, – teigė prezidento patarėja.

Europos Sąjunga (ES) susitarė dėl jau aštuntojo sankcijų Rusijai paketo po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus.

Naujos sankcijos, jei nekils prieštaravimų, turėtų įsigalioti ketvirtadienį, jose numatyti nauji prekybos ribojimai ir naujos sankcijos prie Ukrainos teritorijų aneksijos prisidėjusiems pareigūnams.

Jeigu kažkas vertina, kad jis yra per silpnas, klausimas tada, o ką padarėte, kad jis būtų stipresnis. Ir čia klausimas tam pačiam užsienio reikalų ministrui – ką jis konkrečiai padarė, kad sankcijos būtų stipresnės?

Detalių apie sankcijas kol kas nepateikta, tačiau ES ambasadoriai, pastarosiomis dienomis aptarinėdami galimas baudžiamąsias priemones, daugiausia dėmesio skyrė siekiui nustatyti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą.

Jie taip pat svarstė galimybę išplėsti asmenų, kuriems dėl jų vaidmens remiant Kremliaus paskelbtas aneksijas bus taikomi draudimai keliauti ir įšaldomas turtas, juodąjį sąrašą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis trečiadienį teigė, kad naujausios sankcijos Rusijai, lyginant su ankstesniais sprendimais, yra „silpnesnis, nei buvę anksčiau paketai“, tačiau jis sveikino ES radus kompromisus ir pavykus išsaugoti vienybę.

Pasak A. Skaisgirytės, prezidentas norėtų, kad užsienio reikalų ministras dažniau dalyvautų Bendrųjų reikalų taryboje, kuri yra atsakinga už pasirengimą EVT.

„Europos Vadovų Tarybą parengia vadinamoji Bendrųjų reikalų taryba. Bendrųjų reikalų taryba horizontaliai prižiūri visus klausimus, kurie bus vėliau svarstomi Europos Vadovų Taryboje (...) Kas turi dalyvauti Bendrųjų reikalų taryboje – žinoma, užsienio reikalų ministras. Prezidentas ir norėtų, kad jis dažniau dalyvautų Bendrųjų reikalų taryboje ir įdėtų savo indėlį parengiant Europos Vadovų Tarybą“, – teigė A. Skaisgirytė.

„Tikrai labai tikėtumėmės, kad užsienio reikalų ministras dalyvaus Bendrųjų reikalų taryboje, kuri vyks prieš Europos Vadovų Tarybą spalio 20 dieną ir dalyvaus rengiant tuos sprendimus, kuriuos jau vadovai priims spalio pabaigoje“, – pridūrė prezidento patarėja.

ES Bendrųjų reikalų taryba Liuksemburge vyks spalio 18 dieną, tuo metu EVT – spalio 20-21 dienomis.

Trečiadienį komentuodamas užsienio reikalų ministro G. Landsbergio atnaujintą ginčą, kas turėtų Lietuvai atstovauti EVT– prezidentas ar premjerė, G. Nausėda ministrą ragino „mažiau mokyti aplink esančius, kaip gyventi, ir daugiau pačiam dirbti“.