Pasak jo, po tokio įvykio apie krizių valdymą „apskritai galima tik patylėti“.

„Nežinau, ką apskritai veikia toks krizių valdymo centras. Bet ir kitos institucijų pozicijos – tos pačios kariuomenės ar krašto apsaugos ministrės (Dovilės Šakalienės – BNS) pasakymas, kad taikos metu nesiruošiame, kol nežinome, kas skrido, šaudyti į kairę ir į dešinę – atrodo labai nekaip. Nereikia į kairę ir į dešinę šaudyti, reikia tiesiog tokius objektus numušti“, – teigė S. Skvernelis.  

„Viskas kas vyksta, yra apgailėtina“, – pridūrė jis.  

Politikas kritikavo tai, kad praėjus keliems metams nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios, institucijos tik dabar ieško algoritmų veikti, turėdamos didesnį gynybos finansavimą dronų grėsmėms nepasiruošė techniškai.

S. Skvernelis stebėjosi, kad sprendimą dėl priešiškų dronų virš Lietuvos numušimo priimtų krašto apsaugos ministrė, o ne pareigūnai.

„Asiprašau, čia būtų tas pats, kas policininkas nuginkluodamas asmenį (...) prieš tai skambintų vidaus reikalų ministrui ir klaustų, ar galiu ginklą panaudoti. Bent jau man atrodo neįtikinamai“, – kalbėjo demokratų lyderis.

Pasak jo, dalis institucijų ir tarnybų turi veikti nepriklausomai nuo politinių sprendimų.

„Čia nėra situacijos susijusios su kažkokios agresijos paskelbimu, karo stovio paskelbimu (...) ar ypatingos situacijos paskelbimu, kur daromi politiniai sprendimai. Čia yra tiesiog kasdienių funkcijų vykdymas, kuris turi būti įtvirtintas įstatymiškai“, – tvirtino Seimo pirmininkas.

Kaip rašė BNS, liepos 28 dienos rytą galimai iš Baltarusijos įskridęs nenustatytas bepilotis kurį laiką skraidė Lietuvoje. Jo rasti kol kas nepavyko. Manoma, kad jis nukrito.

Apie šį droną pareigūnams pranešė garso pažadinti gyventojai, nors kariuomenės vadas pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams teigė, kad kariuomenė dar Baltarusijos teritorijoje fiksavo artėjantį objektą.

Išlieka neaišku, ar būtent šis objektas vėliau ir buvo pastebėtas gyventojų.