Socialdemokratai reikalauja stabdyti mokyklų uždarinėjimą: vaikai bus rūšiuojami, kentės regionai

Pasak socialdemokratų, valdančiųjų vykdoma reforma sudaro sąlygas vaikų diskriminacijai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, parlamentinių partijų susitarimui dėl švietimo politikos, sakoma šeštadienį LSDP tarybos priimtoje rezoliucijoje.

„Išsilavinimas yra vienas iš pagrindinių kelrodžių, siekiant stiprios ir pažangios Lietuvos. O tai, kas sumanyta Vyriausybės, atitolins švietimo paslaugas nuo žmonių. Negalime tam pritarti, todėl reikalaujame stabdyti rengiamą švietimo pertvarką“, – tarybos posėdyje sakė partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

LSDP vicepirmininkas Liutauras Gudžinskas pridūrė, kad, išanalizavus Vyriausybės priimtus sprendimus dėl švietimo tinklo pertvarkos aiškėja daug neigiamų reformos aspektų.

„Gali būti padaryta didelė žala vaikų ugdymui rajonuose ir regionuose. Regis, Vyriausybė buhalteriškai žiūri į švietimo sistemą, vertina švietimo kokybę tik pagal mokyklų ir klasių dydžius. Galiausiai reforma suvaržo vietos savivaldos savarankiškumą“, – komentavo jis.

Mano, kad toliau skatinama švietimo privatizacija

Rezoliucijoje „Dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkos“ nurodoma, kad vykdoma reforma sudaro sąlygas vaikų diskriminacijai.

„Ji prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams. Valstybinėms mokykloms numatomos kur kas griežtesnės klasių komplektavimo sąlygos nei nevalstybinėms mokykloms. Valstybei finansuojant tiek valstybines, tiek nevalstybines mokyklas, jos turi būti reguliuojamos vienodai, taip pat užkirstas bet koks pagrindas vaikų diskriminacijai, įskaitant dėl jų tėvų socialinės ir turtinės padėties. Tik su šia išlyga pasirašėme parlamentinių partijų susitarimą. Mums apmaudu, kad vyriausybė, pamindama gerą valią, kuria parašytas šis susitarimas, toliau skatina švietimo privatizaciją“, – rašoma LSDP rezoliucijoje.

Pasak socialdemokratų, ypač neigiamai vertintina, kad Vyriausybė visiškai neatsižvelgė, kokią žalą vaikų mokymuisi gali padaryti jų vežiojimas dar ilgesniais nuotoliais – kai kuriais atvejais net iki 50 km. „Tai reikštų, kad tokiems vaikams kasdien teks sugaišti kelionėje po 2–3 valandas. Tai taip pat dar labiau sumažina toliau gyvenančių vaikų galimybes dalyvauti neformaliajame ugdyme“, – vardija socialdemokratai.

Pasak LSDP, Vyriausybės vykdoma švietimo paslaugų optimizacija neatitinka lygių galimybių principo, kuris įpareigoja netaupyti miesteliuose ir kaimuose gyvenančių vaikų sąskaita.

„Ji dar labiau didins regioninę atskirtį, mažins darbo vietų skaičių, skatins gyvenviečių tuštėjimą, toliau ardys jų socialinį ir kultūrinį audinį. Padidėjus pavežamų mokinių skaičiui, žymiai išaugs savivaldybių išlaidos, o daliai mokytojų sumažės krūviai – priešingai nei tikisi reformos autoriai“, – įspėja LSDP.

Ragina atnaujinti reformos vykdymą tik išpildžius septynias sąlygas

Socialdemokratai reikalauja nedelsiant sustabdyti šią švietimo įstaigų tinklo pertvarką ir atnaujinti jos vykdymą išpildžius septynias sąlygas:

(1) turi būti atliktas pertvarkos poveikio vertinimas, nurodantis ne tik jos privalumus, bet ir trūkumus, taip pat aiškiai pagrindžiant šių problemų sprendimų kelius. Turi būti siekiama, kad vaikai liktų mokytis savo savivaldybėse, nenukentėtų jų ugdymo kokybė.

(2) švietimo įstaigų pertvarka gali būti toliau vykdoma tik ją visiškai suderinus su Lietuvos savivaldybėmis ir savivaldybių asociacija. Taip pat turi būti sudarytos galimybės savivaldybėms finansuoti norimas išsaugoti mokyklas ir klases savo biudžeto lėšomis.

(3) mokyklų ir klasių dydžių reikalavimai turi būti nustatomi vienodi – tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms mokykloms.

(4) kartu su tinklo peržiūra turi būti „perkrauta“ mokinių pavėžėjimo sistema Vyriausybei prisiimant adekvačius finansinius įsipareigojimus, taip pat įvedant griežtesnius saugiklius dėl pavėžėjimo atstumų. Būtina siekti, kad vaikas būtų atvežamas ne anksčiau nei likus 30 minučių iki pamokų pradžios.

(5) tvarkant bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, užtikrinti visų mokinių galimybę lankyti norimus neformaliojo ugdymo užsiėmimus, taip pat steigti dienos centrus.

(6) vykdant švietimo įstaigų tinklo peržiūrą, numatyti, kaip spręsti dalies mokyklų ir klasių perpildymo problemas, nustatyti maksimalią pradinių klasių dydžio ribą iki 20, o vyresnių – iki 24, taip pat riboti mokyklų vykdomas atrankas.

(7) įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, numatyti aiškų strateginį tikslą, kad didžioji dalis joje numatytų lėšų būtų skiriamos paremti tam tikros kritinės infrastruktūros stokojančias švietimo įstaigas, taip pat kurių moksleivių rezultatai yra prastesni, neišskiriant ir mažesnių mokyklų. Nustatant preliminarias finansavimo savivaldybėms apimtis, lėšos turėtų būti susietos su vieno mokinio finansavimu, o ne skirstomos pagal tam tikras iš viršaus nustatytas mokinių skaičiaus ribas.