Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 susilaikė.

„Šį Seimo sprendimą vertins rinkėjai“, - prezidentės D.Grybauskaitės poziciją BNS perdavė jos spaudos tarnyba.

Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį Seime pabrėžė, kad naujasis Darbo kodeksas yra būtinas Lietuvai, norint konkuruoti pasaulyje.

„Atmetimo metu mes galime daug greičiau pataisyti kai kuriuos straipsnius, kurie yra suderinti su profsąjungų vadovais. (Prezidentės veto - BNS) priėmimo metu mes uždelsime ir manau, vargu, ar šioje kadencijoje priimsime“, - trečiadienį Seime kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.

Anot premjero, naujasis Darbo kodeksas sukurs prielaidas stiprinti šalies konkurencingumą varžantis dėl investicijų, didins šalies atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams. Po Seimo sprendimo išplatintame pranešime ministras pirmininkas teigė, kad toliau bus dedamos pastangos, jog naujasis kodeksas atitiktų visų suinteresuotų šalių lūkesčius. Vyriausybės vadovas teigė, kad įstatymui įsigaliojus, bus stebima kaip jis veikia ir, reikalui esant, naujasis Darbo kodeksas bus toliau tobulinamas.

Atmesti prezidentės veto siūlęs Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys teigė, kad palikus galioti birželį priimtą kodekso variantą būtų sukurta geresnė darbo rinka.

„Lietuvai reikia kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų, kur su žmonėmis būtų skaitomasi, vertinamas jų darbas ir sugebėjimas. Šita naujas Darbo kodeksas tam dalykui atsirasti leidžia. Gal ir atsiras vienas kitas netikslumas, tačiau kitas Seimas galės juos ištaisyti. Bet jei užkliūsime su prezidentės veto, tai neves mūsų į geresnę darbo rinką, o nuves mus į baudžiavą, kuri galioja ir dabar“, - parlamente kalbėjo K.Daukšys.

Priimti prezidentės pasiūlytas pataisas siūlęs konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, kad toks žingsnis yra „teisingesnis ir humaniškesnis“.

„Mes pritariame prezidentės veto su visomis pataisomis, nors ne visos pataisos mums yra tinkamos. Mums atrodo, kad tikrai reikėtų lanksčiau kalbėti su dirbančiaisiais ir daryti nuolaidas. Mūsų manymu, šiandien yra protingiausias, labiausiai kompromiso ieškantis žingsnis yra priimti Darbo kodeksą su prezidentės pataisomis ir registruoti naujas pataisas per šią kadenciją, kad veltui nenueitų tas darbas. Naujas kodeksas gal truputį šleivas, gal truputį kreivas, bet kompromisinis ir svarbiausia taikus, nepriešinantis darbuotojų ir darbdavių“, - Seime kalbėjo konservatorė Irena Degutienė.

Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė pritarti D.Grybauskaitės veto naujajam Darbo kodeksui.

Prezidentė darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą vetavo liepos pradžioje, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Vyriausybė ir darbdavių atstovai sako, kad naujasis kodeksas padės sukurti naujų darbo vietų ir užtikrins Lietuvos konkurencingumą.

Iš viso prezidentė Seimui buvo pateikusi 22 pasiūlymus, kaip taisyti Darbo kodeksą.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šią savaitę pareiškė, kad atsisakiusi Seimo priimto naujojo Darbo kodekso Lietuva prarastų konkurencingumą. Kai kurie kodekso rengėjai teigė, kad su prezidentės pataisomis kodeksas būtų blogesnis nei dabar jau galiojantis.

Seimas taip pat atmetė prezidentės D.Grybauskaitės veto vadinamojo ilgalaikių išmokų įstatymo. Seimas birželio pabaigoje nustatė papildomas išeitines išmokas ilgai vienoje darbovietėje dirbusiems atleistiems asmenims. Už 5-10 metų darbą tokiems darbuotojams iš specialaus fondo būtų mokama vienos, už 10-20 metų - dviejų, o ilgiau - trijų vidutinių algų dydžio išmoka. Išmokos būtų ribojamos ir negalėtų viršyti trijų minimalių mėnesio algų.

Pasitelkė opozicijos atstovus

Išsamūs Seimo balsavimo rezultatai rodo, jog valdantieji neturėjo pakankamai balsų atmesti prezidentės veto Darbo kodeksui ir tam pasitelkė opozicijos atstovus. Veto atmetimui buvo reikalingas 71 balsas, tačiau šio sprendimo nepalaikė dalis „darbiečių“, socialdemokratų, vienas „tvarkietis“.

Veto atmetimui pritarė 29 socialdemokratai, tačiau 8 šios frakcijos nariai balsavo prieš arba susilaikė. Tarp nepritarusių veto atmetimui buvo Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Aušrinė Marija Pavilionienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir kiti.

Balsuojant dėl prezidentės veto, skilo ir valdančiųjų „darbiečių“ frakcija - 18 jos narių balsavo už veto atmetimą, 4 prieš ir 2 susilaikė. Tarp nepritarusiųjų daugumos pozicijai - „darbiečiai“ Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, Gediminas Jakavonis, Mečislovas Zaščiurinskas ir kiti.

Dauguma valdančiųjų „tvarkiečių“ frakcijos narių - 8 - balsavo už tai, kad veto būtų atmestas. Vienintelis „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava nepritarė veto atmetimui.

Šį balsų trūkumą tarp valdančiųjų didžiąja dalimi kompensavo opozicinio Liberalų sąjūdžio vieninga parama (12 balsų „už“) veto atmetimui, taip pat ir trijų opozicinių konservatorių - Arvydo Vidžiūno, Dainiaus Kreivio ir Sergejaus Jovaišos „už“. Prieš balsavo 20 konservatorių, o frakcijos seniūnas A. Kubilius balsavime nedalyvavo.

Už veto atmetimą taip pat balsavo ir 4 Mišrios Seimo narių grupės atstovai, tačiau 7 šios grupės nariai nepritarė veto atmetimui. Vieningai veto atmetimui nepritarė ir 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai.

Už prezidentės veto balsavęs Socialdemokratas A.Sysas BNS teigė, kad taip balsavo, kad būtų galima paprasčiau koreguoti priimtą Darbo kodeksą.

„Esu įsitikinęs, kad padarėme klaidą atmesdami prezidentės veto ir dabar teikiame tas pačias pataisas, kurias prezidentė iškart siūlė. Registruojamos pataisos, einama ilgesniu keliu vietoj to, kad pritarti ir užregistruoti 2-3 pataisas, kurios neva pakenktų verslui, dabar registruojama daugiau kaip 10 pataisų, kurias reikia taisyti dėl darbuotojų. Manau, kad reikėjo atmesti asmenines ambicijas, kad čia prezidentė. Buvo esminė klaida padaryta, kad pripažinti, jog darbuotojai ir darbdaviai yra lygūs darbo rinkoje“, - BNS sakė A.Sysas.

Paklaustas, kodėl išsiskyrė socialdemokratų partijos balsavimas dėl Darbo kodekso veto, jis teigė, kad kiekvienas gali laisvai priimti sprendimus.

„Kiekvienas savaip bendrauja su darbuotojais, su atstovais ir vieni turi drąsos pasakyti, kad taip elgtis negalima, o kiti neturi tos drąsos. Ką padarysi, toks gyvenimas“, - kalbėjo A.Sysas.

Konservatorius A.Vidžiūnas sakė, jog partijos frakcija nebuvo priėmusi vieningos nuomonės, todėl kiekvienas narys galėjo balsuoti, kaip norėjo.

„Nebuvo jokio vieningo sprendimo, nebuvo privalomo balsavimo. Balsavau dėl to, kad estai yra devinti, o mes šimtas kažkelinti pasaulyje pagal darbo santykius, ir reikia kažką daryti. Tada bus darbo vietos ir neverksime, kad estai aplenkė Lietuvą. Techniškai tegul tariasi darbdaviai, tegul tariasi profsąjungos, bet mes turime judėti į priekį ir nepaskęsti priešrinkiminėse nesąmonėse“, - BNS teigė A.Vidžiūnas.

Jis teigė negirdėjęs apie skirtingų frakcijų susitarimus balsuoti prieš prezidentės veto.

Vis dėlto konservatorių vicepirmininkė Irena Degutienė sakė, kad partija turėjo savo poziciją ir buvo sutarusi balsuoti už veto.

„Darbo kodeksas turėjo būti tas instrumentas, kuris pritrauktų investicijas. (...) Mes frakcijoje laikėmės pozicijos, kad priimtume Darbo kodeksą su prezidentės veto ir tada registruotume pataisas į prezidentės pataisas. Praktiškai vienoje ar kitoje pusėje rezultatas nėra galutinis“, - žurnalistams kalbėjo I.Degutienė.

Anot jos, pirminis Darbo kodeksas nėra gerai parengtas įstatymas.

„Nuo pat pradžių naujasis Darbo kodeksas buvo kaip koks eksperimentas. Projektas tikrai nebuvo suderintas Trišalėje taryboje. Tik atėjus šiam projektui iš Vyriausybės, mes matėme daug nesklandumų. Tiek, kiek aš esu Seime - du dešimtmečius beveik, pirmą kartą iš Vyriausybės toks pusfabrikatis rimto dokumento atkeliavo į Seimą“, - sakė I.Degutienė.

„Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas tikino, kad Darbo partijos frakcija irgi neturėjo vieningos pozicijos, todėl kiekvienas narys galėjo balsuoti, kaip nori. Dėl to jis sako palaikęs prezidentės veto.

„Aš ištikimas savo principams. Darbuotojams, kurių yra 1,15 milijono, bus blogiau. Atlyginimai nuo to nepadidės. Pagarba dirbančiajam taip pat nepadidės. Jis toliau liks silpnesne puse. Todėl aš nuosekliai palaikiau prezidentės veto“, - BNS sakė M.Zasčiurinskas.

Seimo narys nebuvo užtikrintas, ar premjero pažadai taisyti Darbo kodeksą bus išpildyti.

Kaip rašė BNS, liepą premjeras socialdemokratų vadovas A.Butkevičius pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus buvo pakvietęs susitikimo Seimo opozicijos lyderį konservatorių frakcijos Seime seniūną Andrių Kubilių. Pastarasis tąkart neslėpė, kad premjeras prašė konservatorių paramos atmetant prezidentės veto, nes valdantiesiems, jų tuometiniais skaičiavimais, trūko 5 balsų.