„Šis įvykis atskleidė būtinybę tobulinti informacijos apsikeitimo tarp institucijų, tarnybų ir kariuomenės algoritmus, komunikacijos kanalus ir reagavimo laikus“, – rašoma antradienį Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Kaip teigiama pranešime, tikimasi, kad jau dabar turimomis priemonėmis patikslinus atsakomybių pasiskirstymą ir sustiprinus tarpinstitucinę sąveiką, gyventojai bus informuojami greičiau ir tiksliau apie bepiločių orlaivių keliamas grėsmes.
Tam padėtų aiškiai nustatyti sprendimų priėmimo terminai, visų grandžių įsipareigojimas keistis informacija realiuoju laiku bei 24/7 veikiantis koordinavimo režimas.
Taip pat pranešime pabrėžiama kaip svarbu užtikrinti, kad visos atsakingos institucijos naudotų vienodus informacijos teikimo formatus bei turėtų prieigą prie centralizuoto informacinio srauto.
Pasitarime dalyvauja krašto apsaugos ministerijos, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kariuomenės ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai.
Institucijos, vykdydamos Nacionalinio saugumo komisijos, kuriai vadovauja premjeras Gintautas Paluckas, pavedimą, iki rugpjūčio mėnesio pabaigos privalo pateikti suderintus algoritmus dėl į Lietuvą įskrendančių dronų detekcijos ir galimo neutralizavimo.
Kaip skelbė BNS, į Lietuvą galimai pirmadienį įskridęs dronas vis dar nerastas. Lietuvos kariuomenė antradienio rytą atnaujino jo paieškas.
Anot policijos, naujausias pranešimas apie pastebėtą objektą buvo gautas iš centrinės Lietuvos dalies, arčiau Kauno.
Lietuvos karinės oro pajėgos tvirtino objektą fiksavusios jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, apie jį informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Anot kariuomenės, labiausiai tikėtina versija, kad tai – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis.
Tai antras kartas šį mėnesį, kai fiksuojamas iš Baltarusijos į Lietuvą įskridęs bepilotis orlaivis.
(be temos)
(be temos)