Jeigu bus patvirtintas dabartinis principinės kariuomenės struktūros įstatymo projektas, ateityje sumažės galinčių ginti šalį karių, bet padaugės generolų. Taip krašto apsaugos ministro Juozo Oleko siūlymus įvertino oponentai. Pats ministras kritiką atmeta.

Proporcijos pakito

Buvusios krašto apsaugos ministrės, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės konservatorės Rasos Juknevičienės teigimu, pristatydamas principinės kariuomenės struktūros įstatymo projektą parlamente krašto apsaugos ministras J.Olekas nuo Seimo narių nuslėpė esminį dalyką: pernai numatytas Kariuomenės didėjimas yra stabdomas, bet iki 2020 m. planuojama didinti generolų, pulkininkų leitenantų skaičių.

"Šis įstatymas priimamas kasmet, ir jis numato kitų metų kariuomenės principinę struktūrą bei šešerių metų perspektyvą. Dabartiniai siūlymai 2020 m. neatitinka tų principų, kurie buvo priimti pernai ir turėjo galioti iki 2019 m.", – sakė R.Juknevičienė.

Įstatymo projekte nurodoma, kad bendras ribinis krašto apsaugos sistemos (KAS) karių skaičius 2015 m. būtų nustatomas nuo 14 340 iki 18 460, tai yra 1 100 karių didesnis nei 2014 m.
2020 m. bendras ribinis KAS karių skaičius būtų nustatomas nuo 15 540 iki 20 260. Tačiau 2014 m. įstatyme buvo nurodyta, kad 2019 m. bendras ribinis KAS karių skaičius bus nuo 18 780 iki 20 490.

2015 m., palyginti su šiais metais, nesikeis ribinis generolų ir admirolų (iki 9), pulkininkų ir jūrų kapitonų (iki 30), pulkininkų leitenantų ir komandorų (iki 123), majorų ir komandorų leitenantų (iki 365) skaičius.

2020 m. ribinį generolų ir admirolų skaičių planuojama didinti iki 12, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 40, pulkininkų leitenantų ir komandorų skaičius būtų nustatomas nuo 129 iki 150, majorų ir komandorų leitenantų – nuo 379 iki 500.

Vėlgi – tvirtinant 2014 m. principinę kariuomenės struktūrą buvo įsipareigota, kad per šešerius metus, iki 2019 m., bendras vyresniųjų karininkų skaičius mažės. 2019 m. generolų ir admirolų ribinis skaičius, buvo nustatyta, kad nekis – 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų taip pat išliks nepakitęs – 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų mažės iki 117, majorų ir komandorų leitenantų skaičius mažės iki 349.

Nemato logikos

Buvusios krašto apsaugos ministrės teigimu, dabartiniai J.Oleko siūlymai ne tik iškreipia Kariuomenės proporcijas, bet ir užkerta kelią efektyviam didesnių lėšų, kurios nuo kitų metų bus skiriamos krašto gynybai, panaudojimui.

"Yra įprasta, kad ministerija stengiasi imti mažiausią numatytą ribinį skaičių, nes taip leidžia įstatymas. Krašto apsaugai skiriami pinigai smarkiai didės, o iki 2020 m. bus skiriama 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Ir šiame kontekste principinė struktūra bei ribiniai skaičiai netgi mažinami", – piktinosi R.Juknevičienė.

Jos teigimu, proporcijos kariuomenės viduje yra negeros. Anksčiau buvo stengtasi jas išlyginti "be gailesčio" išleidžiant į atsargą karininkus, kad galėtų ateiti nauji žmonės ir būtų galima didinti eilinių karių skaičių. "Proporcijas išlaikyti yra labai svarbu, kad būtų, kas kariauja, ne tik vadovauja", – pridūrė R.Juknevičienė.

Pokyčiai – dėl laimėto prestižo

Krašto apsaugos ministras J.Olekas vakar po Vyriausybės posėdžio pabrėžė, kad kitais metais numatoma didinti eilinių karių skaičių. "Kadangi ankstesnė valdžia nevykdė įstatymo normų ir nesukviesdavo karių savanorių, minimalus karių skaičiaus padidėjimas gali būti 800. Tai nemažai", – "Kauno dienai" sakė J.Olekas.

Ministro teigimu, ateityje bus pakilta nuo minimalių ribų, jeigu pakaks finansavimo. "Reikia ne tik priimti karius, bet ir juos aprūpinti apranga, ginkluote ir taip toliau", – akcentavo jis.
2020 m. yra numatytas mažesnis minimalus eilinių karių skaičius, nei buvo numatytas 2019 m., nes įvertinta, jog normos yra nevykdomos, teigė ministras.

"Dabar karių savanorių apie 600 yra nepakviesta iki minimalaus ribinio skaičiaus. Tad noriu pasakyti, kad neapgaudinėsime nieko, – rašome tokius skaičius, kuriuos galime finansuoti ir įvykdyti, ir po truputį, su didesniu finansavimu, didinsime ir užimtumą, nebūtinai atsiremdami į minimalius skaičius", – sakė krašto apsaugos ministras.

J.Olekas, aiškindamas, kodėl 2020 m. vis dėlto numatyta didinti vyresniųjų karininkų skaičių, nors dar prieš metus numatyta jį mažinti 2019 m., sakė, jog Lietuvos kariuomenė jau išsikovojo tam tikrą prestižą NATO, ir šalies karininkai bei generolai gali užimti tam tikras pozicijas.

"Dabar, kai Lietuva yra numačiusi tik devynis generolus, keturi iš jų tarnauja užsienyje. Pavyzdžiui, vienas vadovauja Baltijos gynybos koledžui Estijoje. Baltijos gynybos koledžui turi vadovauti generolas, negalime siųsti pulkininko. Lietuvos Respublikai NATO turi atstovauti generolas majoras. Tad arba Lietuva turi sakyti, kad neturi tokių žmonių, arba ji dalyvauja ir siunčia žmones, bet tuomet Lietuvoje turime tik keturis generolus", – aiškino J.Olekas.

Premjeras pasitiki

Premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino, kad pritaria krašto apsaugos ministro siūlymams, nors pripažino į juos detaliai neįsigilinęs.

"Geopolitinė padėtis reikalauja peržiūrėti kai kuriuos strateginius planus, kurie buvo priimti anksčiau, nes dabartinė situacija tam įpareigoja. Aš pritariu Krašto apsaugos ministerijos pateiktiems pasiūlymams. Detaliai įstatymo komentuoti negaliu, bet manau, kad tie, kurie ruošia teisės aktus, yra profesionalai ir tikrai išanalizuoja dabartinę padėtį", – komentavo ministras pirmininkas.

Vakar principinės kariuomenės struktūros įstatymo projektas svarstytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Seime šį klausimą planuojama toliau svarstyti ketvirtadienio plenariniame posėdyje.

Tą pačią dieną parlamentas galutinai patvirtins valstybės biudžeto pakeitimus, kuriais siekiama dar šiais metais padidinti asignavimus krašto apsaugai 130 mln. litų. Krašto apsaugos ministerijai papildomai numatoma skirti 85 mln. litų biudžeto asignavimų.