Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo per apkaltą iš Seimo pašalintos buvusios parlamentarės Neringos Venckienės prašymą sumokėti jai daugiau nei vienerių metų atlyginimą, kuris siekia beveik 30 tūkst. eurų.

Sprendimas bus skelbiamas rugsėjo 21 dieną.

Nei N.Venckienė, nei jos atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teismo posėdyje nepasirodė. Advokatė pranešė, kad tuo metu dalyvaus kitoje byloje.

N.Venckienė prašo priteisti darbo užmokestį nuo 2013 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų birželio mėnesio, taip pat priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėja įsitikinusi, kad iki 2014 metų birželio 19 dienos ji buvo Seimo narė, todėl jai turėjo būti mokamas Seimo narės atlyginimas.

Tuo metu N.Venckienei nesirodant parlamente, Seimo kanceliarija buvo sustabdžiusi atlyginimo mokėjimą jai. Atsiliepime teismui Seimas nurodė, kad N.Venckienė be pateisinamos priežasties praleido 115 posėdžių, o vien įstatymų projektų registravimas nerodo, kad Seimo narys tinkamai vykdo savo pareigas.

N.Venckienė minėtu laikotarpiu užregistravo apie 45 įstatymų projektus.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Vidmondas Vėgelis teismo posėdyje akcentavo parlamentaro veiklos nepertraukiamumą ir dalyvavimą įvairiuose posėdžiuose.

„Kaip vertinti N.Venckienės veiklą, kaip Seimo narės, kai ji praktiškai buvo išvykusi iš Lietuvos? (...) Praktiškai nevykdė Seimo nario veiklos. Seimo nario darbas yra ypatinga veikla, darbas apima platų spektrą, taigi, Seimo nario veikla nėra bet kokia veikla, ta veikla nepertraukiama, ne epizodais vyksta. Svarbus dalyvavimas Seimo komitetų posėdžiuose - jeigu neateina, nėra kvorumo, sužlunga priėmimas. Ji teigia, kad Seimo narės pareigas vykdė, tačiau grindžia tik įstatymų projektų rengimu, kitų funkcijų neįvardija. Ar šios veiklos pakanka, kad būtų galima konstatuoti, kad ji tinkamai vykdė tautos atstovo funkcijas? Ar galima sulyginti su kitais visu krūviu dirbančiais Seimo nariais?“ - kalbėjo V.Vėgelis.

Jis sakė, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog parlamentaro epizodinis, siauros apimties funkcijų įgyvendinamas nėra tinkamas konstitucinės priedermės atstovauti tautai įgyvendinimas.

„Visa tai verčia Seimo kanceliariją laikytis pozicijos, kad N.Venckienės prašymas priteisti minėtą sumą yra nepagrįstas, prašymas neturi būti tenkinama, tokia Seimo kanceliarijos pozicija“, - sakė kanceliarijos atstovas.

„Drąsos kelio“ partijos atstovė N.Venckienė iš Seimo dingo 2013 metų balandžio pradžioje, kai parlamentas panaikino jos teisinę neliečiamybę. 2014 metų birželį Seimas surengė apkaltą posėdžių nelankančiai politikei ir panaikino jos Seimo narės mandatą.

Manoma, kad N.Venckienė gyvena Jungtinėse Valstijose. Praėjusių metų spalį Kauno apylinkės teismas leido ją suimti. Buvusi teisėja ir buvusi parlamentarė įtariama įvairiomis nusikalstamomis veikomis: neteisėtu informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu, jos viešinimu, teismo vardo pažeminimu, teismo sprendimų nevykdymu, piktnaudžiavimu vaiko atstovo teisėmis. Iš viso N.Venckienei pateikta įtarimų pagal dvylika Baudžiamojo kodekso straipsnių.

Rugsėjo 14 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas skelbs sprendimą kitoje byloje, kurioje N.Venckienė prašo jai priteisti daugiau kaip 15 tūkst. eurų kompensacijos dėl teisėjos atlyginimo sumažinimo per krizę.

Procesas dėl 53 tūkst. 574 litų (15 tūkst. 516 eurų) kompensacijos vyko rašytinio proceso tvarka.

N.Venckienė prašo priteisti jai darbo užmokestį nuo 2009 iki 2012 metų liepos 2 dienos bei 5 proc. metines palūkanas.