Šiame įstatyme numatyta  reglamentuoti Seimo narių darbo sąlygas, aprūpinimą būstu, darbo ir poilsio laiką, su parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, kūrybinę veiklą ir netgi kratos atlikimo tvarką.

Atostogų įteisinti neplanuojama

Seimo narių atostogų įteisinimas jau kelis metus labiausiai kaitina  politikų aistras.  Šiuo klausimu politikai yra registravę savo pasiūlymus, tačiau naujame įstatymo projekto variante apie Seimo narių atostogas nekalbama. Straipsnyje,  reglamentuojančiame Seimo narių darbo ir poilsio laiką, nurodoma, kad „Seimo nario veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visą kadencijos laiką. Seimo narių darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo nariai laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių nariai jie yra, posėdžių planuoja savarankiškai“.

Nuo 2024-ųjų numatyta nuomos kompensacija

Jeigu Seimas pritartų įstatymo projektui, jam įsigaliojus nuo 2022 sausio 1 d. kalbama apie apgyvendimo Seimo viešbutyje sąlygas, o nuo 2024 metų įsigaliotų nauja straipsnio, reglamentuojančio aprūpinimo būstu redakcija, kurioje atsiranda būsto nuomos kompensacija.

Gyventi Seimo viešbutyje galėtų pretenduoti parlamentaras, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per pastaruosius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro.

Projektas numato, kad Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.  Kitos Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos (už dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas) būtų kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti naujos įstatymo nuostatos dėl Seimo nario aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, reikalingomis jo parlamentinei veiklai vykdyti, kuriose kalbama apie gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją.

Teisę gauti tokią kompensaciją turėtų Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro.

Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą. Jeigu yra dideli būsto nuomos rinkos pokyčiai, Seimo valdyba galėtų pakeisti savo sprendimą dėl kompensacijos dydžio ir nepasibaigus Seimo nario kadencijai.

Parlamentinei veiklai skirtos lėšos

Įstatymo projektas numato, kad  Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro nuomai, eksploatavimui, remontui (ne dažniau kaip vieną kartą per Seimo nario kadencijos laikotarpį), draudimui, taip pat biuro ir kompiuterinės technikos nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto, draudimo ir raštinės reikmenų įsigijimo išlaidos, išlaidos biuro tarnybiniams telefonams ir kitoms ryšių priemonėms. Tam būtų skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma per mėnesį.

Seimo nariui kitoms išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai būtų skiriama 1 VMDU dydžio suma.  Įstatymo projekte nurodytos konkrečios Seimo nariui atlyginamos su jo parlamentine veikla susijusios išlaidos. Tai yra  Seimo nario ir jo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybinių telekomunikacijų, Seimo nario biuro telekomunikacijų, Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vardu registruotų abonentų telekomunikacijų išlaidos;  pašto prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos;  knygų, gėlių ir suvenyrų įsigijimo išlaidos;  periodinių leidinių, laikraščių, skaitmeninio turinio, prieigos prie duomenų bazių prenumeratos ir vienkartinės prieigos prie šių bazių pirkimo išlaidos;  telefonų, nešiojamųjų kompiuterių, kitos kompiuterinės technikos ir parlamentinei veiklai reikalingos programinės įrangos įsigijimo (ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki Seimo nario kadencijos pabaigos), nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto ir draudimo išlaidos. 

Taip pat būtų atlyginamos  Seimo nario susitikimams su gyventojais skirtų patalpų nuomos išlaidos; Seimo nario biuro nuomos išlaidos;  Seimo nario parlamentinei veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, transporto priemonių (dviračių, paspirtukų, automobilių) dalijimosi platformų paslaugų, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo išlaidos;  Seimo nario veiklos ataskaitos spausdinimo, platinimo ir kitos informacijos, susijusios su jo parlamentine veikla, pagaminimo išlaidos, skaitmeninio turinio, susijusio su Seimo nario parlamentine veikla, parengimo ir sklaidos išlaidos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų apmokėjimo išlaidos.

Pagal projektą, būtų atlyginamos  Seimo nario su parlamentine veikla susijusios kelionės ir apgyvendinimo užsienyje išlaidos, kai šių išlaidų neapmoka kviečiančioji organizacija (institucija) ir kelionei pritaria Seimo valdyba; su parlamentine veikla susijusios apgyvendinimo savivaldybėje, kurioje įsteigtas jo biuras, išlaidos;  transporto priemonės nuomos ekskursijoms į Seimo rūmus išlaidos; kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos;  sąskaitos, į kurią Seimo nariui pervedamos lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms, administravimo paslaugų išlaidos.

Siūloma, kad Seimo nariui būtų atlyginamos  išlaidos gynybai ir atstovavimui bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimui išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime, kai šios bylos ar ginčai yra susiję su Seimo nario parlamentine veikla ir išlaidoms pritaria Seimo valdyba.

Už parlamentinei veiklai skirtas lėšas Seimo nariai galės tobulinti kvalifikaciją, reikalingą vykdant parlamentinę veiklą, išskyrus švietimą pagal formaliojo švietimo programas, apmokėti  ekspertinių išvadų rengimo išlaidos, taip pat išlaidas, susijusios su dokumentų vertimu į užsienio kalbą.

Užsiimti veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu, draudžiama

Projektas numato, kad  Seimo nariai negali užsiimti kita veikla, dirbti kitą darbą ir gauti kitą darbo užmokestį, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.

Siūloma įteisinti, kad  Seimo nario kūrybinė veikla – jo „veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria sukuriamas kūrinys, t. y. kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti materialinė ar dvasinė mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė“.

Seimo nario kūrybinė veikla neapimtų paskaitų skaitymo (nesvarbu, ar už tai mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius) pagal oficialiai patvirtintas valstybės, savivaldybių ar privačių švietimo įstaigų, įskaitant aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijos tobulinimo institucijas, mokymo ar studijų programas.

„Tačiau ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai draudžiama epizodiškai neatlygintinai skaityti paskaitas valstybės, savivaldybių ar privačiose švietimo įstaigose kaip kviestiniam svečiui, taip pat kad Seimo nariui apskritai draudžiama gauti atlyginimą už paskaitą, kuria sukuriamas kūrinys – kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti mokslo, kultūros ar meno vertybė“,- sakoma dokumento projekte.

Seimo nario kūrybinė veikla neapimtų  dalyvavimo komerciniuose pramoginiuose renginiuose, audiovizualinės (televizijos, radijo, internetinės) žiniasklaidos laidose, taip pat kituose juridinių ar fizinių asmenų rengiamuose renginiuose, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą juose arba juos kuriant (nesvarbu, ar už tai yra mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius).

Tačiau taip pat nurodoma, kad  ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama epizodiškai neatlygintinai dalyvauti nepramoginiuose renginiuose ar audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar kitiems asmenims, taip pat kad Seimo nariui apskritai neleidžiama už dalyvavimą nepramoginiuose renginiuose gauti atlyginimą, jeigu jis mokamas už kūrinio – kokybiškai naujos, originalios, niekada anksčiau neegzistavusios konkrečios mokslo, kultūros ar meno vertybės – sukūrimą.

Pagal projektą, Seimo narys atlyginimą už kūrybinę veiklą gali gauti tik pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytą autorinę sutartį ir tik tuo atveju, jeigu jis nebuvo ir nėra su asmeniu, atlyginančiu už tą kūrybinę veiklą, susijęs santykiais, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, ir jeigu šios sutarties pagrindu tarp Seimo nario ir to asmens nėra darbo, tarnybos ar jiems tolygių santykių.

Seimo narys, prieš priimdamas pasiūlymą skaityti paskaitą, jeigu dėl šios paskaitos skaitymo numatoma sudaryti sutartį arba jeigu už paskaitos skaitymą numatoma sumokėti atlyginimą, turi kreiptis į Seimo statute nurodytą Seimo struktūrinį padalinį rekomendacijos. Šis padalinys kiekvienu atveju teiktų  išvadą, ar tokia Seimo nario veikla suderinama su Seimo nario statusu, t. y. ar ši veikla nepažeis Konstitucijoje nustatytų apribojimų. Pagal siūlomą projektą, šis Seimo struktūrinis padalinys gali pasiūlyti Seimo nario paskaitą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose.

Toks fiksavimas būtų  įrodymas sprendžiant, ar Seimo nario paskaitą galima laikyti kūriniu, t. y. kokybiškai nauja, originalia, niekada anksčiau neegzistavusia konkrečia mokslo, kultūros ar meno vertybe. Seimo nario atsisakymas skaitomą paskaitą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose būtų laikomas įrodymu, kad paskaita nėra kūrinys.

Rekomendaciją būtų privaloma gauti ir tais atvejais, kai Seimo narys gauna pasiūlymą dalyvauti nepramoginiame renginyje.

Projekte nurodyta, kad tokia Seimo nario veikla gali būti tik epizodinė ir negali peraugti į sistemingą darbą ar verslą.

Seimo narys gali gauti pajamas iš savo turto

Įstatymo projektas numato, kad Seimo narys turi teisę gauti pajamų iš jam nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau tai negali peraugti į sistemingą darbą ar verslą, taip pat turi būti vengiama viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Seimo narys, kuris yra įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis, akcininkas ar dalininkas, negali šiame juridiniame asmenyje eiti pareigų, dirbti, tarnauti, atlikti kitų funkcijų ar užduočių, turėti garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) ar šiai įmonei, įstaigai, organizacijai atstovauti.

Seimo nariams, kaip numato projektas, nedraudžiama būti bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų paprastaisiais ar garbės nariais.

Siūloma įstatyme numatyti, kad Seimo narys gali eiti pareigas (įskaitant vadovo pareigas) bendrijoje, visuomeninėje organizacijoje ar kitoje asociacijoje, kurios narys jis yra, tačiau jis negali atstovauti tai bendrijai, visuomeninei organizacijai ar kitai asociacijai palaikant teisinius santykius su valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais) bei  su kitomis įstaigomis.

Šis apribojimas netaikomas Seimo nario veiklai atstovaujant politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms.

Reikalavimai atliekant kratą

Projektas numato, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, Seimo nario asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ši nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj pat po jos.

Siūloma numatyti, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo Pirmininkui ar vienam iš Seimo Pirmininko pavaduotojų, visuomet turi būti daromas vaizdo įrašas.

Siūloma, kad Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo  projektas  įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.