Šventinėje kalboje prezidentas pabrėžė švietimo svarbą: nebegalime švaistyti talentų

Minint valstybės atkūrimo 102-ąsias metines, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad privalome užtikrinti vienodai prieinamą švietimą visiems Lietuvos vaikams.

„Siekdami šviesesnės valstybės ateities, nebegalime švaistyti talentų. Privalome užtikrinti, kad švietimas būtų socialiai teisingas ir vienodai prieinamas visiems Lietuvos vaikams, nesvarbu, kur jie gyventų“, – šventinėje kalboje trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje prie Prezidentūros sakė šalies vadovas.

„Visose srityse, nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, turime orientuotis į didžiausią įmanomą pažangą, nes tik taip užauginsime naują laisvų ir nepriklausomų valstybės kūrėjų kartą, nes valstybė kuriama ne vienai trumpai akimirkai, o daugeliui amžių, nes valstybės kūrimas niekada nesiliauja“, – pridūrė jis.

G. Nausėda taip pat teigė, kad šalies vaikų ateitis priklausys nuo to, kaip Lietuvos švietimo sistema gebės prisitaikyti prie XXI amžiaus vėjų.

„Tolesnis laisvos visuomenės klestėjimas neatsiejamas nuo to, kokias vertybes ir kokius įgūdžius perduosime būsimoms kartoms. Stiprios ekonomikos nesukursime be švietimo ir mokslo pažangos. Šviežių ir originalių idėjų neturėsime be stiprios ir gyvybingos akademinės bendruomenės“, – sakė G. Nausėda.

Šventinėje ceremonijoje šalia Simono Daukanto aikštėje taip pat dalyvavo buvę šalies vadovai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti aukšti valstybės pareigūnai.

Ceremoniją sveikinimu kariams pradėjo šalies vadovas G. Nausėda. Iškart po to Garbės sargybos kuopa, aidint valstybių himnams, vieną po kitos iškėlė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavas.

Privalome užtikrinti, kad švietimas būtų socialiai teisingas ir vienodai prieinamas visiems Lietuvos vaikams.

„Šiandien švenčiame gražios svajonės išsipildymą“, – susirinkusiuosius sveikino šalies vadovas.

„Neatsitiktinai šiandien su didžiausia pagarba minime daktarą Joną Basanavičių – nenuilstantį švietėją, publicistą ir mokslo populiarintoją, o

trumpai – mūsų mokytoją. Vienas didžiausių tautos patriarcho darbų buvo po Didžiojo Vilniaus Seimo įkurta Lietuvių mokslinė draugija, kuri plėtojo tautinio sąjūdžio idėjas, po vienu stogu subūrusi brolius Vileišius, Vaižgantą, Antaną Smetoną ir daugelį kitų šviesuolių“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tik tokie apsišvietę, išsimokslinę ir bendram tikslui jėgas sutelkę asmenys galėjo pasiekti proveržį laisvės byloje ir atsilaikyti prieš svetimųjų spaudimą. Brangus jų palikimas padėjo Lietuvai atlaikyti vėlesnius išbandymus ir toliau judėti pirmyn. Todėl šią Vasario 16-ąją kviečiu Jus ne tik prisiminti istorinius pasiekimus, ne tik pagerbti praeities herojus, kurie kūrė Lietuvą, bet ir nukreipti savo jėgas bei mintis į ateitį“, – sakė jis.

Šventinę kalbą užbaigė virš sostinės praskridę NATO oro policijos misiją vykdantys Belgijos karių naikintuvai, taip pat Garbės kuopos dedikuotos šventinės salvės.

1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha cha cha

Cha cha cha portretas
Visi tapo patriotais.bet tarybineje Lietuvoje buvo tikri pAtriotai.o dabar koloborantai

pupuliukas

pupuliukas portretas
su tuscia kalba ir nieko gero daugiau..

Nieko nedaroma....

Nieko nedaroma.... portretas
Apie koki svietima jus visi trisdesimt metu kalbat. Jus nesugebat idiegti i mokyklas dvi tris Vakaru Europos kalbas. Lietuvos vaikai yra berasciai lyginant su Vakaru Europos ir kai kuriu Azijos saliu vaikais.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių