Pasak komiteto pirmininko T. V. Raskevičiaus, siekiama, kad Seimo statute apibrėžtos komiteto veiklos sritys atspindėtų Konstitucijos nuostatas, įtvirtinančias asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Seimo Žmogaus teisių komitetas norėtų svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavimo. Šis komitetas, kaip siūloma, rengtų ir svarstytų įstatymų, kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus „asmens gyvybės, laisvės ir orumo, pilietinių ir politinių teisių, vaiko teisių, lyčių lygybės, žmonių su negalia teisių, tautinių mažumų, pasaulio lietuvių, nediskriminavimo ir lygių galimybių, privataus ir šeimos gyvenimo, minties, tikėjimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės, privačios nuosavybės ir vartotojų teisių, asmens duomenų, teisės skleisti ir gauti informaciją ir kitose su žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu susijusiose srityse“.

Seimo statute taip pat siūloma numatyti, kad Seimo Žmogaus teisių komitetas, prireikus, rengtų nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi bei kitais Seimo skiriamais pareigūnais, užtikrinančiais žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, nutarimo projektą ir teiktų jį svarstyti Seimui.

Jeigu Seimas pritartų, Žmogaus teisių komitetas atliktų institucijų, sprendžiančių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo klausimus, išskyrus teismus, parlamentinę kontrolę.