- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas antradienį kreipėsi į Seimo narius, ragindamas nesiekti trumpalaikės politinės naudos teismų menkinimo sąskaita.
Šį kreipimąsi parlamentarams jis išplatino vėl paaštrėjus diskusijoms dėl teisėjų, kuriems suteiktas specialaus liudytojo statusas.
A. Valantinas teigia šiuo metu stebintis procesą, kai „apie teisminės valdžios problemas parlamente kalba ne patys teismai, bet tendencingą informaciją pateikiantys atskirų ikiteisminio tyrimo institucijų vadovai, Seimo nariai, viešai svarstantys apie nepatikrintą ir turbūt iki galo nesuvoktą informaciją“.
„Šiuo kreipimusi Teisėjų taryba ragina Seimo narius nesiekti trumpalaikės politinės naudos teisminės valdžios menkinimo sąskaita“, – rašoma parlamentarams perduotame kreipimesi, kurio kopiją gavo BNS.
A. Valantino teigimu, teismai pripažįsta, kad turi problemų, nuo kurių „nebėga ir nesislapsto, tik reikalauja, kad šios problemos būtų sprendžiamos atvirai, skaidriai ir įstatyme numatytais būdais“.
„Teismų sistemos skauduliai neturi tapti trumpalaikio asmeninio politinio kapitalo dividendų kaupimo įrankiu, kurstančiu nusivylimo nuotaikas visuomenėje“, – rašo Teisėjų tarybos pirmininkas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba gegužės pabaigoje pranešė, kad daugiau kaip prieš metus pradėtame tyrime dėl galimos korupcijos specialaus liudytojo statusas suteiktas keturiems šiuo metu dirbantiems teisėjams. Šis statusas dažnai visuomenėje vertinamas kaip tarpinė grandis tarp liudytojo ir įtariamojo.
Opoziciniai parlamentarai Laurynas Kasčiūnas ir Agnė Bilotaitė paragino Teisėjų tarybą paviešinti specialaus liudytojo statusą turinčių teisėjų pavardes ir įvertinti jų galimybes eiti pareigas.
Teisėjų taryba savo ruožtu pakartotinai paprašė generalinio prokuroro pateikti informaciją apie aplinkybes, kuriomis jiems buvo suteiktas šis statusas. Ji teigia, kad negaudama tokios informacijos negali priimti sprendimo dėl teisėjų pareigų.
Specialaus liudytojo statusas Lietuvoje įteisintas 2007 metais.
Generalinio prokuroro rekomendacijose dėl specialiojo liudytojo apklausos rašoma, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
Rekomendacijose kartu pabrėžiama, kad esant pakankamam kiekiui duomenų asmenį kaip specialųjį liudytoją apklausti draudžiama, jam turi būti suteikiamas įtariamojo statusas. Anot rekomendacijų, asmenys kaip specialieji liudytojai turėtų būti apklausiami itin retais atvejais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų12
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų62
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą5
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu9
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo35
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos9
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas6
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...