Teisės ekspertai sako, kad išeitinių išmokų Seimo nariams skyrimo tvarka neteisinga, nes jie ją patys sau pasitvirtino Seimo statutu, be to, išeitinės išmokos paprastai priklauso tik tiems dirbantiesiems, kurie atleidžiami netikėtai. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tikina, kad Seimo narių išeitinių negalima vadinti privilegija.

„Išeitinių išmokų esmė, kad tai yra tam tikra socialinė garantija asmenims, kurie buvo atleisti iš darbo ne dėl jų kaltės. Taip pat tokiais atvejais, kai jie visiškai nesitikėjo. Jos skirtos tam, kad tie darbuotojai bent keletą mėnesių galėtų pragyventi, kol susiras kitą darbą. Jei aš žinau, kad mano kadencija bus tik ketveri metai, tai tada galima tam ruoštis tuos ketverius metus“, – mano Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Vaidotas Vaičaitis.

Nors kitiems gyventojams, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis bei iš anksto žino, kad dirbs, pavyzdžiui, tik ketverius metus, išeitinės kompensacijos nepriklauso. Tačiau Seimo pirmininkė nemano, kad tai parlamentarams suteikiama privilegija.

„Aš nemanau, kad tai yra privilegija. Reikia įvertinti ir tai, jog tam, kad profesionalai, specialistai, turintys didžiulę darbo patirtį, vis dėlto ryžtųsi ateiti į politiką, turi būti ir tam tikros sąlygos sudarytos. Nereikia žiūrėti siaurąja prasme, nereikia niekada vieni kitiems pavydėti, ar ne?“ – retoriškai klausia Loreta Graužinienė.

Didžiausia bėda, pasak Konstitucinės teisės ekspertų, yra tai, kad parlamentarai išeitines išmokas pasiskyrė patys sau Seimo statute, kurį priima parlamentarai, o pasirašo Seimo pirmininkas. Tam nereikia nei vyriausybės išvadų, nei prezidentės parašo.

„Visuomenė per prezidento veto institutą negali niekaip pasisakyti apie šitą, sakykim, Seimo narių išeitinių išmokų institutą. Konstitucija neleidžia Seimo statutui reguliuoti šitų klausimų. Jeigu tai būtų įstatymas, visuomenė galėtų dalyvauti“, – mano V. Vaičaitis.

Per ketverius metus šis Seimas nerado laiko sutvarkyti savo išeitinių kompensacijų ir kitų parlamentarų darbo sąlygas reglamentuojančių klausimų taip, kaip tai nurodė Konstitucinis teismas dar prieš 12 metų – įstatymu, kurio įsigaliojimui reikia prezidento parašo, o dažnai ir vyriausybės išvadų.

„Dabar veikiantis Seimas negali sau priimti sprendimų, jis yra tam tikras saugiklis, kad nebūtų priimta veiksmų galimai savo naudai. Praeitos kadencijos Seimas nepanaikino šių išeitinių ir mes sau atlikti to veiksmo negalime, mes turime galvoti apie ateinančio Seimo kadenciją“, – mano Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Seimo pirmininkė sako, kad parlamentarai savo išeitinių išmokų klausimą svarstys tik jei bus priimtas naujas Darbo kodeksas, leidžiantis dar plačiau taikyti terminuotas darbo sutartis, negarantuojančias jokių išeitinių išmokų paprastiems darbuotojams. Be to, Seimo pirmininkė sako, kad jei bus perrinkta daug tų pačių Seimo narių, išmokoms pinigų reiks mažiau nei rezervuota.