Generalinė prokuratūra prašo Aukščiausiojo Teismo (LAT) kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinių išvadų pateikimo prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės baudžiamojoje byloje dėl galimos valstybės paslapties atskleidimo.

Tai paaiškėjo antradienį LAT teisėjams pradėjus skelbti pranešimą byloje. Teismas antradienį nagrinėjo prokuratūros kasacinį skundą dėl D.Ulbinaitės išteisinimo. Prokuroras Gintas Ivanauskas vėliau pripažino, kad Lietuva nėra ratifikavusi tam tikrų sutarčių, siūlė palaukti ratifikavimo ir tuomet gauti EŽŽT išaiškinimą.

Prokuratūra prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Prokuratūros įsitikinimu, apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nutartį LAT skelbs gruodžio 15 dieną.

„Pats nusikaltimas buvo, valstybės paslaptis buvo atskleista, tik kaip teisingai kvalifikuoti veiką“, - sakė Generalinės prokuratūros prokuroras G.Ivanauskas. Jo manymu, teismai negalėjo priimti teisingo sprendimo, nes nė vienas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo. D.Ulbinaitę išteisino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Teismo posėdyje prokuroras sakė, kad valstybės paslapties atskleidimas yra nusikaltimas prieš valstybės saugumą ir jis turi būti išaiškintas.

Prokuroras kritikavo Vilniaus apygardos teismo nutartį neapklausti liudytoja prezidentę Dalią Grybauskaitę, esą nepagrįstai nuspręsta, kad šalies vadovė negali suteikti duomenų.

„Kiti asmenys buvo apkausti liudytojais, pagal vaizdo įrašus. Prezidentės reikėtų paklausti, kokios dokumentų kopijos buvo daromos. Jeigu Vidmantui Kaladinskui (buvusiam Valstybės saugumo departamento pareigūnui - BNS) buvo pavesta atnešti galutinį projekto variantą, reiktų išsiaiškinti, ar davė nurodymą prezidentė, ar jai buvo pateiktas galutinis variantas, tada paaiškėtų parodymų teisingumas“, - sakė prokuroras. 

Generalinė prokuratūra nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad žiniasklaidoje paskelbta Valstybės saugumo departamento informacija nepagrįstai pripažinta valstybės paslaptimi. Prokuratūra mano, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, kad nepadaryti nusikaltimai - tai yra valstybės paslapties atskleidimas ir piktnaudžiavimas, padarydamas išvadą, kad VSD pateikta informacija nėra valstybės paslaptis ir ją neteisėtai atskleidus nebuvo padaryta didelė žala.

„Nežinau, ką dar galima būtų tirti, prašau prokuroro kasacinį skundą atmesti“, - teismui sakė D.Ulbinaitė. Vėliau po posėdžio ji žurnalistams sakė, kad sudėtinga suprasti, dėl ko pateiktas skundas, panašu, kad prokuroras ieško pateisinimo savo veiksmams, ypač dėl žurnalistų persekiojimo.

D.Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė valstybės paslaptį naujienų agentūros BNS redaktorei. Tyrimas pradėtas po to, kai BNS 2013 metų spalį paskelbė apie VSD perspėjimus šalies vadovams, jog Rusija rengia informacines atakas prieš Lietuvą.

Vilniaus apygardos teismas gegužę paskelbė, kad „nėra pagrindo minėtą informaciją pripažinti valstybės paslaptimi, nes jos turinio atskleidimas nesukels neigiamų pasekmių nacionaliniam saugumui, valstybės ir visuomenės interesams“.

Anksčiau teismas yra paskelbęs, kad atliekant ikiteisminį tyrimą neteisėtai klausytasi naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių telefonu. Kai kuriems žurnalistams dėl to išmokėtos kompensacijos.

Prokuroras G.Ivanauskas mano, kad dėl įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinį sprendimus priėmęs teismas teoriškai pasirėmė EŽTT praktika, bet jos nesusiejo su konkrečia bylos medžiaga.

Teismas taip pat pripažino, kad BNS redaktorė nepagrįstai buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, neteisėta pripažinta ir jos namuose atlikta krata, slaptas sekimas.