- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politinė bendrystė tampa svarbesnė už tautinę, minint Nepriklausomybės atkūrimo 33-iąsias metines sako kovotojo už Lietuvos laisvę Antano Terlecko anūkas, istorikas Antanas Terleckas.
„Jeigu čia stovėtų tikrasis Antanas Terleckas, o ne apsišaukėlis tuo pačiu vardu ir pavarde, į susirinkusiuosius turbūt kreiptųsi: „Mieli tautiečiai!“. Arba: „Lietuviai!“ Bet man atrodo, kad šiandien tokie kreipiniai praradę galią, jėgą ir net iš dalies prasmę, kurią turėjo okupacijos sąlygomis“, – šeštadienį kreipdamas į minėjimo Seime dalyvius sakė A. Terleckas.
Pasak istoriko, sovietmečiu toks kreipinys buvo ir tam tikras politinis pareiškimas, tačiau situacija keičiasi, ir tai ypač matyti Rusijos karo prieš Ukrainą fone.
„Nesinori akcentuoti tik tautinės ar kalbinės bendrystės, nes politinė bendrystė yra svarbesnė. Tai ypač akivaizdu karo Ukrainoje fone – su Rusijos agresiją bandančiais atlaikyti ukrainiečiais jaučiu kur kas didesnę ir svarbesnę bendrystę, nei su tautiečiais, kurie pamuštą Rusijos tanką katedros aikštėje apibarstė gvazdikais“, – kalbėjo A. Terleckas.
Anot jo, nors kreipiniai, kaip ir visi kiti žodžiai, atrodo tik smulkmena, nublankstanti prieš sakinį ar pastraipą, mintį, bet pasirenkami žodžiai labai daug pasako apie kalbėtoją.
„Turbūt geriausias įvertinimas, kokio buvo galima sulaukti iš Antano Terlecko – tai būti pavadintam „doru žmogumi“. Retas kuris dabar taip kalba, bet Terleckui, man atrodo, tai buvo aukščiausios prabos komplimentas. Kitas panašaus statuso epitetas jam buvo – „Lietuvos patriotas“, – pasakojo laisvės kovotojo anūkas.
Atitinkamai ir su neigiamais epitetais – jei smukdavai Terlecko akyse, galėjai būti pavadintas „nedoru“ žmogumi, „bailiu“, ar tiesiog – „durniumi“.
„Atitinkamai ir su neigiamais epitetais – jei smukdavai Terlecko akyse, galėjai būti pavadintas „nedoru“ žmogumi, „bailiu“, ar tiesiog – „durniumi“. Man atrodo, tai puikiai atspindi visą sovietmetį, nuo pat 1945 m., persekioto rezistento požiūrį į pasaulį – kokiais žmonėmis galima pasitikėti, o kokių reikia vengti“, – sakė A. Terleckas.
Istorikas prisiminė kažkada senelio paklausęs, kokia buvo jo ir bendražygių laisvės, nepriklausomybės vizija.
„Jis net nesusimąstęs atsakė: mes tokios neturėjom. Pirma – nepriklausomybė, o tada jau visa kita. Kitaip tariant, atsakydamas į klausimą – už kokią Lietuvą kovojai – jis turėjo vienintelį atsakymą – už nepriklausomą“, – kalbėjo A. Terleckas.
„Už tą pačią, kurioje dabar gyvename, už tokią, kuri buvo pradėta kurti 1990 metų Kovo 11-ąją. Kas buvo toliau – jau visiškai kita istorija. Todėl klausimas, už kokią Lietuvą kovota, toks kaip jį kartais mėgstama užduoti, tėra anachronizmas. Pigaus populizmo ir visuomenės skaldymo įrankis, kuriuo naudojasi nelabai dori žmonės, dažniausiai dėl nieko nei kovoję, nei kada nors ketinantys nuoširdžiai kovoti“, – pratęsė istorikas.
Jis taip pat sakė, kad šiemet vasario 16-ąją miręs A. Terleckas be reikalo baiminosi to, kad jį kas nors išmes iš istorijos. „Laisvi žmonės niekada nepamiršta tų, kurie jiems tą laisvę iškovojo“, – pažymėjo A. Terleckas.
Buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas A. Terleckas mirė šiemet Lietuvai minint Valstybės atkūrimo dieną, eidamas 96-uosius metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą1
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė28
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus3
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją12
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...