Socialdemokratai pasiryžo baigti daugiau kaip 10 metų besitęsiančias diskusijas dėl tiesioginių mero rinkimų. Dauguma miestų vadovų jiems pritaria, tačiau nurodo, kad būtina kruopščiai aptarti ir merų įgaliojimus.

Pabrėš asmeninę atsakomybę

Iki savivaldos rinkimų likus daugiau kaip metams socialdemokratai Seime teiks Konstitucijos pataisą, kad savivaldybių vadovus tiesiogiai rinktų patys miestiečiai. Tokia idėja parlamente gyvuoja nuo 1999-ųjų, tačiau politinėms partijoms susitarti vis nesiseka. Viena pataisos rengėjų Milda Petrauskienė akcentuoja kelis tiesioginių rinkimų pranašumus: tokiu būdu išrinktas meras turėtų daugiau galios ir nebegalėtų teisintis kolektyvine atsakomybe, be to, esą padidėtų rinkėjų aktyvumas.

"Dabar tokia situacija, kad vienoj ar kitoj savivaldybėj rinkimus laimi tam tikrų partijų sąrašai, paskui kažkokiu būdu susidaro koalicijos. Ir atsitinka taip, kad daugiausia mandatų gavusi partija tampa opozicija, nes nykštukinės keturios penkios partijos susitaria ir rinkėjai lieka apgauti. Be to, tai suaktyvintų rinkėjus. <...> Kitas dalykas – dažnai slepiamasi po kolektyvine atsakomybe. Būtų didesnė tiesiogiai rinkto mero atsakomybė", – aiškino socialdemokratė.

Politikės teigimu, partijų pasipriešinimo rinkimų sistemos kaitai nėra, tačiau nesutariama dėl rinkimų modelio. Vienas jų esą miesto merą vaizduoja kaip administracijos direktorių, kuris nebūtų tarybos narys, nedalyvautų priimant sprendimus, tik juos vykdytų. Tačiau linkstama prie kitokio modelio – kad meras būtų tarybos narys, tik jam dar būtų perduota dalis tarybos kompetencijų. M.Petrauskienė nemano, kad taip meras savo rankose sutelktų per daug galių.

"Kaip tik gerai, kad asmeninės atsakomybės daugiau. Vis tiek taryba priimtų sprendimus, ne vien meras, bet jis turėtų daugiau įtakos. Jis nebus dievukas ir neturės absoliučios valdžios, kaip daug kas šneka, tik truputėlį didesnius įgaliojimus. Ir savo autoritetu galėtų daryti didesnę įtaką tarybai", – sakė Seimo narė ir pabrėžė, kad tiesioginiams merų rinkimams pritaria daugiau kaip 70 proc. Lietuvos gyventojų. Tiesa, tokia apklausa daryta maždaug prieš ketverius metus.

Prieštaravimų negirdi

Siekis įteisinti tiesioginius merų rinkimus deklaruotas ir šios Vyriausybės programoje. M.Petrauskienė sako tikinti, kad partijoms susitarti galiausiai pavyks.

"Tiesiog gerbkime save, mes įsirašome į programą, bet nevykdome. Čia vėlgi noriu pasakyti ir pripažinti, jog politikai, tos mažesnės partijos, gal šiek tiek bijo tiesioginių mero rinkimų, kad gali turėti mažiau merų, nes žmonės rinks lyderius. Tad yra tokia baimė ir nesusitarimas. Tačiau privalome susitarti", – pabrėžė parlamentarė.

Idėjai pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Jis tikino negirdėjęs, kad kurių nors miestų ar rajonų savivaldybių vadovai prieštarautų tiesioginiams rinkimams.

"Kiek žinau, visuose priėmimuose absoliučia dauguma tiek suvažiavimuose, tiek taryboje, tiek valdyboje pritarta. Neatsimenu, kad kas nors būtų prieštaravęs. Manau, Seimui jau užtektų diskutuoti tuos dešimtmečius. Ir pasaulio, ir Europos praktika rodo, kad savivaldybei turi vadovauti didžiausią pasitikėjimą turintis žmogus", – pabrėžė R.Malinauskas.

Vien reforma – dar ne išeitis

Tiesioginius mero rinkimus palankiai vertinantis Kauno miesto meras konservatorius Andrius Kupčinskas sako, kad juos įteisinti jau seniai laikas. Tačiau esą būtina gerai aptarti merų kompetencijos ribas, antraip rinkėjai reforma iškart nusiviltų.

"Vien tiesiogiai rinkti merus – gal ir ne išeitis, reikia iš karto kalbėti apie mero atsakomybę, galias. Jei merą išrinksime tiesiogiai, aišku, iš dalies bus realizuotas visuomenės lūkestis, bet po pirmos kadencijos ateitų dar didesnis nusivylimas dėl mero funkcijų. <...> Tiesiogiai renkamas meras, mano įsitikinimu, turėtų skirti savo patarėją, tarybos sekretorių, administracijos direktorių, turėti savo komandą ir įgyvendinti savo politiką. Dabar situacija tikrai keistoka ir gan skubiai taisytina. Bet aš nesu tikras, kad šiame Seime irgi atsiras politinės valios daryti rimtus sprendimus", – galimybę atsargiai vertino meras.

A.Kupčinskas kaip sėkmingą tiesioginių savivaldos rinkimų įteisinimo pavyzdį pateikė Lenkijos Bialystoko miestą. Šiame Kauno miesto partneryje merai tiesiogiai renkami jau keletą kadencijų.
"Kiek man kolegos pasakojo, ta sistema Lenkijoje labai pasiteisino ir tos politinės intrigos, kurios vietos lygmeniu egzistavo, nuslopo. Dabar miesto taryba labiau tvirtina strateginius planus, o meras su administracija daugiau stengiasi įgyvendinti sprendimus. Aiškiai atskirta sprendimus priimanti ir vykdomoji valdžios. Man asmeniškai priimtina tokia politinė santvarka", – kalbėjo Andrius Kupčinskas ir tikino konkurencijos tokiuose rinkimuose nesibaiminantis.

Blynas prisvilti negali

Panašios nuomonės laikosi ir Klaipėdos miesto meras Liberalų sąjūdžio atstovas Vytautas Grubliauskas. Jo teigimu, jei iniciatyva įteisinti tokius rinkimus kyla iš pačių valdančiųjų, susitarimo tikimybė didėja. Tačiau esą būtina aiškiai nustatyti mero įgaliojimų ribas.

"Besąlygiškai pritarčiau ir manau, kad Lietuva seniai subrendo tokiam sprendimui bei tvarkai. <...> Bet čia ne tas bandymas, kad pirmas blynas gali prisvilti. Kad nebūtų taip, jog žmonės, išrinkę merą tiesiogiai, labai greitai nusiviltų sužinoję, kad išrinko savo atstovą, kuris neturi realių įgaliojimų. Aš labai tikiuosi, kad į tai atsižvelgs tie, kurie Seime idėją palaikys, ir kad pakaks išminties bei suvokimo, jog svarbu ne tik suformalizuoti rinkimų veiksmą (o tai, ko gero, lengviausia), bet ir išspręsti iki šiol sunkiai spręstą rebusą dėl kompetencijų sudėliojimo bei atsakomybių subalansavimo. Kad išrinktas meras iš tikrųjų galėtų atstovauti žmonių lūkesčiams turėdamas tam reikiamas priemones", – dėstė V.Grubliauskas.

Reikės dviejų balsavimų

Tam, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, Seimas turi priimti Konstitucijos pataisas. Už jas per du balsavimus turi pasisakyti bent du trečdaliai Seimo, arba 94 parlamentarai. 2010 m. tokiems rinkimams įteisinti Seime pritrūko šešių balsų, 2011 m. – trylikos. Konstitucijos pataisos svarstomos tarp balsavimų darant ne mažesnę kaip trijų mėnesių pertrauką.

Prieš artėjančius balsavimus pataisos rengėjai žada surengti konferenciją, į ją bus pakviesta visų partijų atstovų, savivaldybių narių, politologų, teisininkų. Jie esą diskutuos, koks rinkimų modelis labiausiai pasiteisintų.