Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad šio diplomatinio atstovo atranka vyks drauge su 2025 metais rotuojamais pareigūnais.

„Likęs yra klausimas dėl Londono. Vis tiek mes skelbsime atranką. (...) Mano planas yra dėti ir Londoną lygiai taip pat į bendrą 2025 metų rotacijos atranką“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pagal Užsienio reikalų ministerijos (URM) vidaus tvarką, atranka į kitąmet atsilaisvinsiančias ambasadorių pareigas rengiama rugpjūtį, rudenį kandidatūros paprastai teikiamos derinti prezidentui.

Prezidento dekretu ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas nuo balandžio 15 dienos atšaukiamas iš pareigų.

Praėjusiais metais E. Bajarūnas sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, piktnaudžiavimu pareigomis. Atlikusi tyrimą URM Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl jo tinkamumo vadovauti ambasadai.

G. Landsbergis pernai spalį diplomatą iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutiko su kaltinimais.

Prezidentūra savo ruožtu kėlė abejonių dėl URM tyrimo ir laikėsi pozicijos, kad dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.

E. Bajarūno padėtį dar labiau pablogino šiemet sausį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimtas sprendimas, kad prezidento Gitano Nausėdos ir ambasadoriaus apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Nustatyta, kad abu pareigūnai pažeidė įstatymą. Jie su tokia išvada nesutiko.

Šiuo metu Lietuvos ambasadai Londone vadovauja laikinoji atstovė Lina Zigmantaitė.

„Laikinoji atstovė Lina Zigmantaitė dirba puikiai, absoliučiai susitvarkė ir, nepaisant didesnio krūvio ir galbūt to didesnio viešumo, turime puikią atstovę Londone, ji tikrai gali tęsti darbus. Manau, kad tie visi konkursai praeis bendra tvarka“, – teigė G. Landsbergis.

Jis penktadienį Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) pateikė ir paskutinį likusį šių metų ambasadorių rotacijos kandidatą – Lietuvos diplomatinio atstovo Lenkijoje kandidatūrą.

Dėl kandidato į šias pareigas ginčas tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros vyko ilgiausiai. Kandidatas pradėtas derinti 2022 metų rudenį, tačiau prezidentui netiko atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūros.

Įstrigus ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimui, užtruko ir kitų 2024 metų keičiamų ambasadorių kandidatūrų derinimas. Procesas pajudėjo kovą, prezidentui ir užsienio reikalų ministrui sutarus dėl tinkamų kandidatų.

„Džiaugiuosi, kad prasidėjusi drama Londone, operoje, ir taip pat įvairūs klausimai, iškelti prieš Kalėdas, susiję su valstybininkais ir kitais dalykais, baigti. Iš esmės visi paskyrimai, kurie turėjo būti padaryti, išskyrus Jungtinę Karalystę, jau yra patvirtinti“, – penktadienį po URK posėdžio Seime žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Jo teigimu, pirmą kartą pavyko užtikrinti, kad į pareigas būtų skiriami tik profesionalūs diplomatai.

„Išskirtinai įdomu, kad pirmą kartą per savo gana netrumpą gyvenimą galiu pastebėti, jog faktiškai visi yra profesionalai, ir tos kalbos apie profesionalus ir neprofesionalus yra baigtos profesionaliais sprendimais. Tikrai tais paskyrimais galima didžiuotis“, – teigė komiteto pirmininkas.

„Tas skandinaviškas modelis, kurį bandome įgyvendinti nuo 1998 metų, – vis labiau apriboti politikams galimybę pasišildyti ambasadose, – pasiteisino. Po visų šitų kalėdinių dramų faktiškai šiandien procesas buvo užbaigtas“, – pridūrė jis.

Ž. Pavilionis teigė, kad baigus ambasadorių skyrimo procesą Seimui teiksiąs Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kur siūlys nustatyti terminą, iki kada privalu suderinti naujo diplomatinio atstovo kandidatūrą.

Anot jo, įstatyme turėtų būti nustatytas, kad naujo ambasadoriaus kandidatūra turi būti suderinta ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki senojo atšaukimo.

„Mes ambasadorių Lenkijoje paskirsime maždaug po metų (po to, kai iš pareigų atšauktas buvęs ambasadorius E. Borisovas – BNS). Tokie vėlavimai, neturint ambasadoriaus iki metų strateginėse valstybėse, yra niekaip neleistini, ypač šiuo metu, kai vyksta toks karas, kokio seniai niekas Europos nematė“, – pabrėžė parlamentaras.

„Kad tokių situacijų būtų išvengta, manau, dabar, kai jau susitvarkėme su paskyrimais, atėjo laikas tą nuostatą įtvirtinti“, – sakė jis.

Užsienio reikalų ministras penktadienį sakė palaikąs URK narių iniciatyvą įstatyme detaliau reglamentuoti ambasadorių skyrimo procesą.

„Buvusi situacija parodo, kad tokios situacijos gali atsitikti ir jos yra negeros. Jas išsprendžia du dalykai: jas išsprendžia tradicija, tradiciškai darome taip ir nenukrypstame, ką iki šiol ir gebėjome padaryti, arba jeigu nukrypstame, tada reikia reguliavimo, tada perkeliame į įstatyminį reguliavimą, kada yra įsipareigojimai institucijų padaryto tokiu būdu ir ne kitokiu. (...) Ir aš tą palaikyčiau“, – tvirtino G. Landsbergis.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.