„Manau, kad šalių vadovai, kurie susirinks į Vadovų Tarybą, supranta, kad galimybių langas yra gana mažas ir gana trumpam – arba mes dabar priimame geopolitinį sprendimą ir politinį sprendimą, kuris leis judėti Europos Sąjungai ateityje, arba tiesiog užsidarome ir ko nors laukiame“, – penktadienį per susitikimą su žurnalistais Lenkijos ambasadoje Vilniuje sakė ji.
Gruodžio viduryje Briuselyje vyks ES lyderių susitikimas, per kurį turėtų būti paskelbta, ar blokas pradeda derybas su Ukraina dėl įstojimo. Birželį šiai valstybei suteiktas kandidatės statusas.
Lapkritį Europos Komisija pranešė, kad Kyjivas įvykdė gerokai daugiau nei 90 proc. ES nustatytų būtinų sąlygų ir rekomendavo pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova.
J. Neliupšienė pabrėžė, kad ES turi priimti politinį sprendimą.
„Viskas yra ne techniniai sprendimai, tai politinės valios klausimai, manau, kad mes juos turime priimti dabar. Kuo ilgiau tęsime, tuo labiau rasime kokių nors trukdžių“, – teigė ji.
„Manau, kad vadovai tikrai yra pasiruošę priimti šitą sprendimą“, – pridūrė viceministrė.
Kuo ilgiau tęsime, tuo labiau rasime kokių nors trukdžių.
Ji teigė, kad šiuo metu ES vyksta diskusija dėl plėtros bangos.
„Šiuo metu vyksta derybos dėl Tarybos išvadų, dėl to, kaip vertinti Europos Komisijos pateiktą plėtros raportą. Yra šalių, kurios mano, kad tiek trio (Ukraina, Sakartvelas ir Moldova – BNS), tiek Balkanai (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Kosovas, Serbija ir Šiaurės Makedonija – BNS) turi judėti tuo pačiu greičiu. Mes manome, kad kiekvienas turi judėti pagal savo nuopelnus“, – tvirtino viceministrė.
Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstantas Radziwillas (Konstantas Radživilas) žurnalistams sakė, kad Lenkija laikosi tokios pat pozicijos kaip Lietuva, jog dėl didesnės ES plėtros pačios sutarties keisti nereikia, tačiau būtina peržiūrėti bendrijos politikas, taikomas įvairiose srityse.
„Kalbant apie bendrą ES sutartį, tikrai nematome poreikio daryti kokių nors pakeitimų dėl plėtros. (...) Manau, kad Lietuvos ir Lenkijos pozicija yra panaši, kad sprendimo svorio perkėlimas iš Europos Tarybos į Europos Parlamentą nėra geriausias sprendimas. Taip pat balsavimo būdas – ar kvalifikuota dauguma, ar paprasta dauguma – nėra geras nei Lietuvai, nei Lenkijai, nei kitoms šalims. Esame prieš šiuos pakeitimus“, – tvirtino jis.
„Dar labiau esame prieš šiuos pakeitimus kaip plėtros sąlygą. Manome, kad šalys kandidatės, tarp jų ir Ukraina, turi atlikti namų darbus, bet savo namų darbus privalo atlikti ir ES. Visų pirma neperkeliant viso plėtros svorio į šalia esančias šalis“, – pabrėžė ambasadorius.
Anot jo, į ES priimant tokią didelę valstybę kaip Ukraina būtini Briuselio sprendimai dėl naujos žemės ūkio, transporto, pramonės, energetikos politikos.
Pasak K. Radziwillo, sureguliavus šiuos nuogąstavimų keliančius klausimus sustiprėtų ir kai kurių ES valstybių parama Ukrainos narystei.
„Tie nuogąstavimai, abejonės dažniausiai neturi ideologinio pagrindo, dažniausiai tai yra tiesiog ekonominis pragmatizmas. Jeigu ES susitvarkys toje srityje, tai ir parama, pritarimas Ukrainos stojimui, integracijai tikrai didės“, – kalbėjo ambasadorius.
Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Leidimas įsileisti į bloką karo nuniokotą šalį, kurioje gyvena daugiau kaip 40 mln. žmonių, reikštų ne tik didžiulį pokytį, bet ir didžiules bloko išlaidas, kai kurios šalys, šiuo metu gaunančios ES lėšas, taptų grynosiomis mokėtojomis.
Šią plėtros bangą dalis ES valstybių sieja su būtinybe reformuoti bendrijos valdymo mechanizmą.
