„Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, laukiame Europos Komisijos gairių ir tuomet jas galėsime pakomentuoti“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen, paklausta, ar tokie pokyčiai atitiktų Lietuvos interesus.
„Dabar svarbu, kad mes solidžiai ir ramiai laikytumės, principingai laikytumės. Tą dabar ir darome. Procesas su Europos Komisija vyksta ir jam užbėgti už akių nesinorėtų“, – sakė politikė.
„Lietuva yra patikima ES ir NATO narė, sąjungininkė, partnerė. Ir mes tvirtai laikomės savo pozicijų, tą komunikuojame savo sąjungininkams ir partneriams tiek ES, tiek NATO. Tiesiog laikomės savo nuomonės ir pozicijos“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Kiek anksčiau premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad Europos Komisijos rengiamas dokumentas, kuris aiškiau reglamentuotų prekių iš Rusijos į Kaliningrado sritį tranzitą Lietuvos teritorija, turi „labai daug neaiškumų“. Anot jos, Lietuva su juos susipažino bei pateikė „nemažai pastabų“.
Tiesiog laikomės savo nuomonės ir pozicijos.
„Toliau darbas vyksta, Komisija kažkokį dokumentą ruošia. Turėjome galimybę per savaitgalį pateikti įvairių pastabų, tas procesas vyksta toliau“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„EK atsiuntė dokumentą, kuris, mūsų supratimu, turi labai daug neaiškumų ir sukelia papildomų problemų. Į visas tas problemas EK dėmesį atkreipėme“, – kalbėjo premjerė.
Vyriausybės vadovės teigimu, Lietuva toliau argumentuoja, kad Europos Sąjunga neturėtų nuolaidžiauti Kremliui bei išlaikytų griežtą poziciją agresorės atžvilgiu.
„Mūsų pozicija yra labai paprasta – sankcijos turi būti įgyvendinamos ir bet kokie priimami sprendimai neturi kompromituoti pačios ES“, – Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis spaudai teigė, jog Lietuva nesiėmė jokių vienašalių nacionalinių apribojimų ir laikosi tik Bendrijos sankcijų, todėl pareikšti kaltinimai tėra propaganda. Visgi, kaip rašė tarptautinė žiniasklaida, Briuselis yra nusiteikęs dar kartą tikrinti šio sprendimo teisinius aspektus ir gali pateikti papildomų nurodymų dėl sankcijų taikymo.
