V. Čmilytė-Nielsen: Baltarusijos opozicija šiemet buvo labai matoma Pereiti į pagrindinį turinį

V. Čmilytė-Nielsen: Baltarusijos opozicija šiemet buvo labai matoma

2020-12-15 08:33

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiemet Baltarusijos opozicija buvo labai matoma ir simboliška, kad Lietuvos Seimas svarsto 2020 metų Laisvės premiją skirti Baltarusijos opozicijai.

V. Čmilytė-Nielsen: Baltarusijos opozicija šiemet buvo labai matoma
V. Čmilytė-Nielsen: Baltarusijos opozicija šiemet buvo labai matoma / D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Akivaizdu, kad  Baltarusijos opozicija  šiemet buvo labai matoma, mes tikrai ją stipriai  palaikėme ir Lietuva aktyviai dalyvavo išreikšdama palaikymą Baltarusijos opozicijai. Manau, simboliška, kad mes svarstome būtent tokį sprendimą. Kad yra kitų vertų kandidatų – neabejotina. Manau, kad jų visada bus“, – antradienį Seime  žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė nemano, kad tokia premija gali būti teikiama tik Lietuvos piliečiams.

„Praeityje  buvo įvairiai,  skirtingai. Įvesti tokį kriterijų? Viską galima svarstyti, bet didelės būtinybės nematau“, – svarstė Seimo pirmininkė.

Antradienį  Seimas svarstys, ar pritarti, kad 2020 metų Laisvės premija būtų paskirta Baltarusijos demokratinei opozicijai.

Jei Seimas pritars, ši premija Baltarusijos demokratinei opozicijai bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2021 m. sausio 13-ąją.

Akivaizdu, kad  Baltarusijos opozicija  šiemet buvo labai matoma, mes tikrai ją stipriai  palaikėme ir Lietuva aktyviai dalyvavo išreikšdama palaikymą Baltarusijos opozicijai.

Pasak projektą pateikusios Laisvės premijų komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės, vienas svarbiausių įvykių šiais metais buvo ir yra baltarusių tautos siekis gyventi demokratinėje valstybėje.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

N. Grunskienės  kandidatūrą vertina gerai

V. Čmilytė-Nielsen gerai vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlomą Nidos Grunskienės kandidatūrą į generalines prokurores.

„Vertinimas kandidatės yra geras. Kiek suprantu, iš frakcijų taip pat yra pozityvus požiūris į teikiamą kandidatę“, – antradienį  žurnalistams Seime sakė V.  Čmilytė-Nielsen.

Prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė Seimui antradienį pristatys prezidento dekretą, kuriuo parlamentui siūlo pritarti prokurorės N. Grunskienės skyrimui Lietuvos Respublikos generaline prokurore.

Nuo 2013 metų Panevėžio apygardos prokuratūrai vadovaujanti N. Grunskienė turi 28 metų darbo prokurore patirtį, iš jų daugiau nei 10 metų – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų (ONKT) skyriuje, dalyvavo tiriant ne vieną rezonansinę bylą.

Vilniaus universitete teisininkės kvalifikaciją įgijusi N. Grunskienė yra sukaupusi solidžią vadovavimo patirtį. Ji dirbo Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, o nuo 2013 m. jau antrą kadenciją vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūrai, kurioje dirba 145 darbuotojai.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos prezidentas Seimo pritarimu.

Tikisi, kad Seimas panaikins  P. Gražulio neliečiamybę

V. Čmilytė- Nielsen mano, kad Seimas turėtų atrišti teisingumui rankas ir panaikinti Seimo nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę.

„Aš galiu kalbėti už save ir mano frakciją. Mes visada  tokiais atvejais balsuodavome „už“. Manau, kad Seimas neturėtų stoti prieš kelią tokiems dalykams“, – antradienį  žurnalistams Seime sakė  Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen.

Aš galiu kalbėti už save ir mano frakciją. Mes visada  tokiais atvejais balsuodavome „už“.

Nors anksčiau P. Gražuliui pavykdavo išsaugoti teisinę neliečiamybę,  Seimo pirmininkė tikisi, kad  šį kartą bus kitaip.  „Viliuosi, kad šį kartą bus kitaip“,- svarstė ji.

Seimas antradienį ketina spręsti, ar tenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymą ir panaikinti Seimo nario P. Gražulio teisinę neliečiamybę.

Seimo tyrimo komisijos pirmininkas Arminas Lydeka ketina pateikti Seimui protokolinio nutarimo projektą, kuriame siūloma Seimui duoti sutikimą šį parlamentarą „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“. Už tokias išvadas praėjusį penktadienį balsavo 7 komisijos nariai, vienas buvo prieš.

Seimas buvo pavedęs komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.

ELTA primena, kad generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E.Pašilio prašymą Seimas atmetė.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra