- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendrame Lietuvos ir Lenkijos parlamentų Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjime Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad Abiejų Tautų Respublikos priimta Konstitucija buvo pirmoji moderni Konstitucija Europoje, o šis pasididžiavimo vertas faktas, padėjęs pagrindus abiejų valstybių Nepriklausomybėms, turi mums leisti matyti ir ateities perspektyvas, ir bendro Lietuvos ir Lenkijos valstybių veikimo galimybes.
„1791 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės priimta Gegužės 3d. Konstitucija buvo pirmoji moderni rašytinė Konstitucija Europoje, ir antroji pasaulyje. Tai pasididžiavimo vertas faktas (...) dėl Gegužės 3 d. Konstitucijos Lietuvoje nėra visiško sutarimo, yra balsų, sakančių, kad dokumente nėra paminėtas Lietuvos vardas, kad tai yra suvereniteto aižėjimo ženklas, bet vis dažniau laimi požiūris, jog negalima atsisakyti bendro, mums teisėtai priklausančio Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorinio, kultūrinio paveldo, kurio neatskiriama dalis yra ir Gegužės 3 d. Konstitucija“, – Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento pirmininkė teigė, kad bendra Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija tuomet įtvirtino siekį ištrūkti iš sudėtingos situacijos, susiklosčiusios dėl Rusijos Imperijos agresyvaus veikimo, todėl bendro veikimo galimybių tarp Lietuvos ir Lenkijos būtina ieškoti ir šiandien.
„Neturime likti uždaryti praeityje, kiekvienas su savo atskirąja nuomone. Privalome matyti ateities perspektyvą ir sutelkto veikimo galimybes. Žvelgiant politiškai, iš šios dienos perspektyvos svarbu, kad dokumentas, tvirtinęs naują konstitucinę savimonę, demonstravo ryžtingą siekį išeiti iš itin komplikuotos situacijos į kurią XVIII a. pabaigoje buvo pakliuvusi Abiejų Tautų valstybė“,– sakė Seimo pirmininkė, pažymėdama, kad bendras Lietuvos-Lenkijos veikimas tuomet padėjo pamatus XX a. pabaigoje iškovotoms abiejų valstybių Nepriklausomybėms, todėl būtina šias bendras abiejų tautų pastangas prisiminti ir dabar.
„Tai buvo abiejų tautų pastanga. Tą bendrą veikimą ypač svarbu akcentuoti dabar, kai vėl gyvename neramiais, grėsmių, išbandymų ir iššūkių laikais. Nemažiau svarbu, kad 11-asis Konstitucijos straipsnis teigė, kad valstybės vientisumą ir suverenumą gina ne karalius su kariuomene, o kiekvienas pilietis. Būtent šis straipsnis realiai įgyvendintas jau 1792m. į Lietuvos ir Lenkijos Respubliką įsiveržus Rusijos kariuomenei, padėjo pamatus šiuolaikiškai suprantamai nepriklausomybės idėjai, kuri tapo kertiniu akmeniu jau XX a. Atkuriant tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybes“,– bendrame Lietuvos ir Lenkijos parlamentų posėdyje kalbėjo Seimo pirmininkė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma1
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų2
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...
-
Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių3
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku siūlo skirti Arvydą Pocių. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių5
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
I. Šimonytė: prezidento atsisakymas liudyti VSD komisijai rodo nepagarbą Seimui29
Prezidento atsisakymas liudyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusiai laikinajai komisijai rodo nepagarbą Seimui, o šalies vadovui užduoti klausimai „niekur nedingsta“, sako premjerė Ingrida Š...
-
A. Mazuronis ketina siūlyti Darbo partijai nebedalyvauti EP rinkimuose3
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis svarsto siūlyti partijai trauktis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų. ...
-
Baigiasi parašų rinkimo prezidento rinkimuose terminas1
Ketvirtadienį baigiasi pretendentų į kandidatus prezidento rinkimuose parašų rinkimo terminas. ...
-
VSD pranešėjo istoriją tyrusi laikinoji komisija Seimui planuoja pateikti išvadas
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti savo išvadas. ...
-
D. Jauniškis VSD komisijos išvadas vadina netiesa ir interpretacijomis5
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pranešėjo istoriją tyrusios Seimo komisijos išvadas vadina netiesa ir interpretacijomis. ...