– Karinių pajėgų stiprinimas – šalies prioritetas. Tad, ar krašto apsaugą reikia labiau finansuoti, ar kultūrą?

– Mano galva, krašto apsauga ir kultūra turi eiti paraleliai. Negalime sakyti, kad būsime be galo dideli patriotai, bet nebūsime matę tanko ar šautuvo. Kai turime tokį kaimyną, kuris yra ne visada prognozuojamas, labai svarbu stiprinti apsaugą ir parodyti, kad tikrai galėsime apsiginti. Iš kitos pusės negalime sakyti, kad apsiginkluosime iki ausų ir mums net nesvarbu, kokia kalba kalbėsime. Kodėl mes skiriame dėmesį krašto apsaugai, visi tarsi supranta. O kultūrai? Manau, ir jai netrukus pradėsime skirti didesnį dėmesį.

Žmogus turi suvokti, kad būti sveikam, turėti gerus dantis ir sveiką kūną yra normalu.

– Seime esate Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys. Kaip vertinate pasisakymus, jog Lietuvos jaunimas, ypač ateinantys tarnauti šauktiniai, yra itin prastos fizinės būklės?

– Tame gali būti tiesos. Tai sako specialistai ir karininkai, kurie susiduria su jaunimu. Todėl manau, kad reikia kuo labiau propaguoti sveikatinimą, nors sveikos gyvensenos judėjimas Lietuvoje prasidėjo prieš gerą dešimtmetį: kiek turime bėgimo maratonų ar velomaratonų. Tam labai svarbus švietimas: žmogus turi suvokti, kad būti sveikam, turėti gerus dantis ir sveiką kūną yra normalu.

– Vyksta diskusijos, ar nevertėtų įvesti privalomos karinės tarnybos visiems jaunuoliams, o ne šiuos atrenkant loterijos principu.

– Tai turėtų spręsti specialistai. Negali politikas, vieną rytą atsikėlęs, pagalvoti: paimsime dabar visus ir apmokysime. Jeigu jaunuolis gilinasi į sritį, kurioje specializuojasi, kodėl jį atitraukti nuo mokslų. Tai kol kas turėtų būti diskusijų klausimas.

– Emigracija, be abejonės, yra mūsų piktžaizdė. Ar valstybė įgali ją sustabdyti, nes kol kas joks jos mažinimo planas nesuveikė?

– Labai tikiuosi, kad valstybė įgali ir manau, kad tai yra viena didžiausių dabartinių problemų. Reikia kalbėti apie tai, jog emigruoja darbingi žmonės – tai yra dar didesnis nuostolis. Gal ir naiviai, bet labai tikiuosi, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė sugebės priimti teisingus sprendimus ir mes tikrai emigraciją bent jau sumažinsime arba pristabdysime.

– Nėra baimių, kad naujasis Darbo kodeksas, kuris kol kas linksta ne į silpnojo, bet stipriojo pusę, dar labiau išaugins emigracijos mastus?

– Nemanau. Liberalesnis Darbo kodeksas yra reikalingas. Europoje jis seniausiai galioja. Mes vis dar dirbantiesiems pagalvių pridėliojame. O tie patys mūsų emigrantai, išvykę į kitas Europos šalis, dirba pagal liberalų kodeksą. Nemanau, kad tai turėtų gąsdinti. Kaip tik ateis didesnės įmonės, atsiras investicijos ir tikiuosi, kad ne ukrainiečiai ir baltarusiai atvažiuos tas vietas užimti, o grįš lietuviai.

– Kaip vertinate Vyriausybės kovos su alkoholio vartojimu programą: specializuotas parduotuves, pardavimo laiko trumpinimą, akcizo didinimą?

– Alkoholizmas – be galo didžiulė problema Lietuvoje, tačiau tuo, kaip aš pats buvau auklėjamas ir kaip auklėju savo vaikus, draudimais nieko gyvenime nepasieksime. Atsiras žmonių, iš kurių galėsi nusipirkti, atsiras šešėlinė rinka, galbūt iš kitų šalių padidės kontrabanda. Žmonės suras būdų, kaip nusipirkti alkoholio. Tik švietimas ir edukacija gali ką nors pakeisti.

Mano galva, krašto apsauga ir kultūra turi eiti paraleliai. Negalime sakyti, kad būsime be galo dideli patriotai, bet nebūsime matę tanko ar šautuvo.

Mūsų šeimoje būdavo begalinis pasitikėjimas. Netgi jeigu kas ir įvykdavo, tu žinojai, kas stovi ant kortos... Jeigu sulaužai pasitikėjimą, jį be galo sunku susigrąžinti. O gyventi šeimoje be pasitikėjimo sunku. Manau, visus draudimus ir bausmes tai aplenkdavo kelis kartus labiau.

– Kaip vertinate sporto situaciją mūsų šalyje?

– Man kol kas nelabai aiškus visų pinigų cirkuliavimas. Netgi kalbant apie Kūno kultūros ir sporto departamentą. Esu išsiuntęs vadovui tokį klausimyną ir laukiu atsakymo, kaip tie pinigai ir lėšos yra panaudojami.

Yra toks tinklalapis sportopinigai.lt, kur viešai prieinama visa informacija, vis tiek yra tam tikros išlaidos, kur parašyta: duomenų nėra. Sakykim, milijonas šimtas tūkstančių eurų ir nėra duomenų, kam jie yra skirti. Taigi klausimų kyla įvairių... Pati sistema, man atrodo, turėtų būti skaidresnė.

– Ar jums įdomu Seime?

– Yra be galo daug įdomių sričių. Tikiuosi, kad tuos dalykus, kuriuos esu užsibrėžęs, nuveiksiu. Jau antrai sesijai yra suplanuoti darbai, susiję su kultūra, su socialiniais dalykais, su švietimu. Stengiuosi su žmonėmis kalbėtis, atsakinėti į visus klausimus, kurie man yra pateikiami. Visada prašau tokios pagalbos: jeigu matote, kad kas nors vyksta, sakykite ir dalinkitės, nes kartais iš šono geriau matyti.

Dosjė

Gimė 1976 m. rugpjūčio 20 d. Vilniuje.

2006–2007 m. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, verslo vadyba ir administravimas

2005 m.Vilniaus kolegija, Elektronikos ir informatikos fakultetas, IT specialistas

1996–2000 m. Vilniaus aukštesnioji elektronikos mokykla (dabar – Vilniaus kolegija), kompiuterinės technikos jaunesnysis inžinierius

1992–1996 m. Vilniaus aukštesnioji statybos mokykla (dabar - Vilniaus statybos ir dizaino kolegija)

2008–2009 m. UAB „Tiketa“, generalinis direktorius

2006–2008 m. UAB „Tiketa“, komercijos direktorius

2004–2006 m. Televizija „5 kanalas“, IT skyriaus vadovas

2000–2004 m.UAB „Dizaino kryptis“, direktorius

Nuo 2015 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys