V. Rupšys dviejų dienų viešnagėje Suomijoje tai aptarė su Suomijos kolega Timu Kivinenu – kariuomenių vadai taip pat kalbėjosi apie saugumo situaciją regione, pasidalino įžvalgomis apie karą Ukrainoje bei kalbėjosi apie nacionalines ir tarptautines pratybas.

„Tai abipusiai naudingas vizitas. Palyginus neseniai tapome NATO nariais, todėl galime duoti patarimų dėl gynybos planų integravimo ir pajėgų skyrimo prisijungus prie Aljanso. Lietuvos kariuomenei ypač aktualus personalo pritraukimo ir integravimo klausimas“, – sakė generolas leitenantas V. Rupšys, cituojamas kariuomenės pranešime.

Lietuvos kariuomenei ypač aktualus personalo pritraukimo ir integravimo klausimas.

„Jau rudenį siųsime savo karininkus perimti gerąją Suomijos patirtį dėl šauktinių ir rezervistų pritraukimo bei treniravimo proceso,“ – teigė kariuomenės vadas.

Jis taip pat sakė suprantantis, kiek ilgai užtrunka bet kokių projektų įgyvendinimas, tad susitikimo metu su T. Kivinenu sako apsvarstę galimas bendradarbiavimo kryptis Suomijai tapus NATO nare.

Suomija kartu su Švedija pareiškė norą stoti į NATO po to, kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą. Lietuva prieš mėnesį patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl šių šalių prisijungimo.

Lietuvos ir Suomijos kariuomenių vadai taip pat aplankė tankų brigadą Hemenlinos mieste – čia buvo pristatyta brigados struktūra, užduotys, karių rengimo sistema. Generolai susitiko su šauktiniais kariais, išbandė jų rengimui skirtas simuliacines sistemas bei stebėjo šauktinių šaudymo pratybas.

Dvišalis Lietuvos-Suomijos karinis bendradarbiavimas plėtojamas nuo pat Lietuvos kariuomenės kūrimo pradžios, daugiausia – bendrų Šiaurės ir Baltijos valstybių projektų rėmuose, vykdant bendras pratybas, per aukšto rango vizitus, keičiantis jūrų bei oro erdvės stebėjimo duomenimis, teigiama pranešime.