Jos teigimu, dėl to nutarta po 5 proc. sumažinti suplanuotą visų kultūros srities asignavimo valdytojų kitų metų biudžetą.
Prie šių lėšų dar pridėjus „atšaldytus“ nacionalinio transliuotojo 8,5 mln. eurų, Kultūros ministerijos biudžeto projektas nuo 255 mln. 776 tūkst. eurų ūgtelėjo iki 265 mln. 588 tūkst. eurų.
„Mūsų vertinimu, tai yra sąžiningas principas, kai nėra svarbesnių (įstaigų – BNS)“, – interviu BNS sakė ministrė.
Ji teigiamai įvertino trečiadienį Socialdemokratų partijos frakcijos registruotą Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo keitimo projektą, kuriuo siekiama sudaryti galimybes LRT tarybai lengviau iš pareigų atleisti nacionalinio transliuotojo vadovą.
Pataisose numatyta, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
Taip pat siūloma nustatyti, kad generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
„Projekto esmė yra suteikti daugiau galių LRT tarybai. Manau, kad kažkokia vadovo atskaitomybė vis dėlto turi būti, finansinė ir taip toliau. Apie turinį mes čia nekalbame iš viso, bet kokiu atveju politikai negalėtų kištis ir nereikia to daryti, čia viskas yra gerai“, – tvirtino V. Aleknavičienė.
Dabartinė tvarka numato, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia atviru balsavimu. O visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja mažiausiai du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Kitos interviu temos:
* Desovietizacijos procese turėtų dalyvauti ekspertai.
* Svarstomas Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimas.
* Bus išplėstas Kultūros paso naudotojų skaičius.
– Mėnuo, kai esate ministrė, kokią situaciją pamatėt sektoriuje per tą mėnesį?
– Na, situacija iš tikrųjų sudėtinga. Atėjau tuomet, kai asamblėja ruošėsi savo baigiamajam protesto mitingui. Dvi pirmos savaitės buvo labai įtemptos, turėjome ir labai daug susitikimų su asamblėjos nariais, ir kituose miestuose nuvažiavę susitikinėjome, labai daug dialogų. Ir žiniasklaidos labai daug. Tas laikas buvo skirtas susiorientuoti ir susigaudyti.
Paprastai nauji ministrai ateina, kai patvirtinama Vyriausybė ir visi pradeda dirbti, tada yra ir šimtas dienų, kuomet iš mandagumo nelabai ir kas ko ir klausia, nepuola. O mano atvejis yra visai kitoks. Iš tikrųjų kultūra, kuri turbūt anksčiau net nebuvo pastebima, aš atėjau į tokią situaciją, kai ji tapo pagrindine ministerija.
Negana šito, jau lyg ir apsiraminus su asamblėja, su kuria ieškome išeities taškų ir dirbame, (...) dabar pateiktas žiniasklaidos projektas – ir vėl nauja banga. Aišku, tai ne mes inicijuojame, bet vis tiek atgarsis visuomenėje yra, visi nori žinoti nuomonę. Tokioje terpėje susikaupti ir pradėti dirbti tuos virtuvinius darbus, kaip aš vadinu, iš tikrųjų, labai sunku rasti laiko.
– Kada baigsite formuoti politinę komandą?
– Tikimės, kad iki Naujųjų metų. Nuo pirmadienio pradės dirbti kancleris. Ketvirtas viceministras irgi turėtų būti iki Naujųjų metų.
– Užsiminėte apie dvi pastarojo meto didžiausias aktualijas, bet buvo ir kitas svarbus darbas – 2026 metų biudžetas. Nedalyvavote rengiant pirminį biudžeto variantą, bet prisidėjote prie jo korekcijos – teatrai, muziejai, koncertinės įstaigos turėjo susimažinti išlaidas. Tai sukėlė daug klausimų. Kodėl reikėjo tos korekcijos?
– Kaip žinote, formuojant kitų metų biudžetą visos ministerijos turėjo nurodymą susimažinti biudžetą 5 proc., nes reikia saugumui skirti didesnį procentą lėšų. Kultūros ministerijoje buvo priimtas sprendimas mažinti lėšas neliečiant asignavimų valdytojų. Tuomet ta našta išėjo iš tikrųjų labai didelė ministerijos valdomoms įstaigoms – jų yra 46 – bei programoms. Tai yra Kultūros taryba, Kino centras, Kultūros institutas, Kultūros paveldo departamentas, kitos.
Joms susimažinimas išėjo minus 16 proc., o šios įstaigos turi ir įsipareigojimų, sutarčių, kurias privalu vykdyti. (...) pasikonsultavus su Finansų ministerija, peržiūrėjus biudžetą, vis dėlto nusprendėme, kad turėtume laikytis solidarumo – visiems išlaidas susimažinti 5 procentais.
Mūsų vertinimu, tai yra sąžiningas principas, kai nėra svarbesnių (įstaigų – BNS). (...) Taip pat negaliu paneigti, mums iš tikrųjų padėjo ir LRT biudžeto įšaldymas. Džiaugiamės, kad šios lėšos (8,5 mln. eurų, kurie iki įšaldymo turėjo būti skirti LRT – BNS) atitenka kultūros sektoriui.
Juoba, kad nebuvo numatyta lėšų anksčiau suplanuotai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodai Japonijoje, kultūros mainų programai Vokietijoje. Dabar galėjome iš tų pačių pinigų susiprogramuoti, likusią dalį vienodai padalinome pavaldžioms įstaigoms. Todėl dabar jiems biudžetas mažės gerokai mažiau, palyginti su šių metų biudžetu.
Turime ir gražesnių dalykų, kuo galime pasidžiaugti. Tai yra, kad kaip ir buvo premjerė pažadėjusi, 12 mln. eurų papildomai skirta kultūros darbuotojų algoms didinti.
Turime ir gražesnių dalykų, kuo galime pasidžiaugti. Tai yra, kad kaip ir buvo premjerė pažadėjusi, 12 mln. eurų papildomai skirta kultūros darbuotojų algoms didinti.
Be to, Kultūros paso priemonei papildoma numatyta 1,2 mln. eurų.
– Prie kasmetinių 4 mln. eurų?
– Taip. Ir praplečiame programos naudotojus – kad priešmokyklinio amžiaus vaikai galėtų dalyvauti Kultūros paso programoje.
– Teisingai supratau, kad tie 8,5 mln. eurų iš LRT ir pinigai iš asignavimų valdytojų praktiškai niekam papildomai neskiriami, jie tiesiog leis amortizuoti ministerijai pavaldžių įstaigų biudžeto mažėjimą?
– Teoriškai yra taip. Mažesnėms įstaigoms (...) dabar kaip ir truputį pliusas bus. Asignavimų valdytojams, pas mus jų yra 11 (tarp jų – nacionaliniai teatrai, muziejai, filharmonijos Medijų rėmimo fondas, kt. – BNS), jiems išėjo su minusu. Bet kai kurie asignavimų valdytojai yra tokios įstaigos, kurios pačios iš savęs yra ir stiprios ir užsidirba iš veiklų vykdomų, o čia, kur kalbama apie projektus, paveldus, čia viskas yra iš to, kiek yra tų pinigų. Aišku, nesame patenkinti tuo biudžetu, bet šiandien yra tokia situacija.
– Sakote, kad visi turėjo susimažinti vienodai po 5 proc., bet kodėl didžiausios sumos – 550 tūkst. eurų – netenka Medijų rėmimo fondas? Jo biudžetas nėra didžiausias. Pavyzdžiui, Nacionalinės bibliotekos biudžetas šiemet siekia 14 mln. eurų, kitąmet numatyta 14,8 mln. eurų.
– Po 5 proc. nuimta ne nuo viso biudžeto, tai neliečia atlyginimų ir teisinių įsipareigojimų. Atmetus šias išlaidas, ir mažinta po 5 procentus.
– Jeigu jau kalbame apie pinigus, ar domėjotės, kaip LRT atsilieps įšaldymas biudžeto?
– Aišku, geresnis variantas buvo kitas, kuris siūlytas, – tai gyventojų pajamų mokesčio dalies LRT mažinimas po truputį trejus metus, bet Seimo nariai priėmė kitą sprendimą, tai yra būtent iššaldymą.
Įvertinus jų biudžetą, kuris yra tikrai nemažas, ir augimas buvo labai didelis kiekvienais metais, aš manau, kad didelių nuostolių nebus. (Iki įšaldymo nacionaliniam transliuotojui būdavo skiriama 1 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo surinktų pajamų – BNS).
– Ką manote apie socialdemokratų parengtą naują LRT vadovo atleidimo tvarkos projektą, kuris nelabai skiriasi nuo „Nemuno aušros“ siūlymo? Jame irgi siūloma balsuoti slaptai, sumažinti balsų, reikalingų atleidimui, kartelę, nustatomi tik atleidimo pagrindai.
– Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pats projektas nėra susijęs su kokiais nors LRT turinio ribojimais. Reikėtų bandyti kažkaip atskirti tuos dalykus. Projekto esmė yra suteikti daugiau galių LRT tarybai. Manau, kad kažkokia vadovo atskaitomybė vis dėlto turi būti, finansinė ir taip toliau. Apie turinį mes čia nekalbame iš viso, bet kokiu atveju politikai negalėtų kištis ir nereikia to daryti, čia viskas yra gerai.
Dėl slapto balsavimo, aš manau, kas jis nėra blogai. Slaptas balsavimas iš tikrųjų buvo visada, išskyrus kai, kai praeitoje kadencijoje buvo pakeista į tai, jog turėtų būti atviras balsavimas. Man atrodo, tai čia buvo 2024-ais metais.
Slaptas balsavimas suteikia daugiau laisvės asmenims, kurie priima tuos sprendimus, Ir Seime aukščiausias pozicijas užimančius žmones mes skiriame slaptu balsavimu. Šis balsavimas užtikrina, kad tau niekas iš šalies negali nurodyti, tu balsuoji, kaip nori. O kai yra atviras balsavimas, tada, žinot, kažkas kažko išsigąsta. Todėl slaptas balsavimas man atrodo laisvesnis, aiškesnis.
Dabar siūloma, kad už atleidimą turi balsuoti daugiau kaip pusė LRT tarybos narių. R. Žemaitaičio teiktame projekte – pusė per pusę, čia toks išvis neaiškus variantas. Aišku, kad turėtų būti daugiau negu pusė, tai yra septyni iš 12 (LRT tarybos narių – BNS).
Na, ir kriterijai, be abejo, jie turi būti. Negali būti atleidimas iš dangaus. Apie tai ir Žiniasklaidos laisvės aktas kalba.
– Bet atsisakius atviro balsavimo, kaip išvengti prieš dvejus metus buvusios situacijos, kai LRT generalinį direktorių pavyko išrinkti tik per trečią konkursą, nes dukart tarybos narių balsai pasiskirstė po lygiai. Tuomet buvo susidariusi patinė situacija ir siekiant jos išvengti ateityje nutarta padaryti viešą balsavimą.
– Manau, kad tiek paskiriant, tiek atleidžiant turėtų būti tiesiog balsų dauguma.
– Jeigu bus grįžta prie slapto balsavimo, ar tuomet nereikia keisti LRT tarybos narių skaičiaus?
– Vienas iš pamąstymų buvo toks. Manau, kad tai galėtų būti aptarta svarstant registruotą projektą.
– Jūsų galva, kodėl būtent dabar kilo klausimas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos keitimo?
– Na, čia sunku atsakyti. Kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą ir jis, kaip nori, taip gali įgyvendinti savo vizijas, tai yra teikti savo sprendimo projektus.
Matome, kad buvo pateiktas, mano supratimu, tikrai nelabai išdiskutuotas projektas, dabar mūsų frakcija keičia, teikia kitą, patobulintą. Bet tai irgi yra tik projekto registravimas. Komitete klausymų metu, kuomet susitinkama su įvairiomis bendruomenių grupėmis, jis bus išdiskutuotas, tobulinamas ir priimtas geriausias sprendimas.
– Ar manote, kad reikia keisti dabartinę LRT vadovę?
– Kadangi pati ką tik pradėjau dirbti, man labai sunku vertinti, ar reikėtų, ar nereikėtų. Taryba turbūt įsigilinusi labiau į situaciją, juoba, kad ministerija nei priiminėja, nei atleidžia nacionalinio transliuotojo vadovo. Manau, kad taryba yra įsigilinusi į audito išvadas ir priims sprendimą.
– Antradienį žurnalistų bendruomenė surengė mitingą dėl grėsmės žiniasklaidos laisvei. Jai be kita ko nerimą kelia vienos iš valdančiųjų partijų „Nemuno aušros“ požiūris į žiniasklaidą. Ši partija yra priėmusi rezoliuciją, kad „konservatorių ir liberalų labiausiai įtakojamos žiniasklaidos priemonės tapo ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“. Ar pritariate šiai pozicijai?
– Na, aš visada pasisakau, kad mes gyvename demokratinėje šalyje ir visi turi teisę į laisvą žodį. Manau, kad čia tiesiog nėra apie ką diskutuoti.
– Bet gal jūs kaip politikė irgi matote, kad žiniasklaida yra tapusi propagandos bei žmonių kiršinimo priemone? Galbūt matote kitų bėdų?
– Aš, kaip politikė, žiūriu tik kultūrines laidas, tai labai sunku vertinti, nes laiko jau nėra niekam. Išvis nesu didelė televizijos laidų fanė, labai mėgstu skaityti knygas. Bet kadangi šiuo metu esu politikoje, aišku, kažkiek tuo lauku domiuosi, tačiau stengiuosi orientuotis į kultūrines laidas, kad žinočiau, kas vyksta aplinkui mane. O tokios nuomonės, ar čia rodo daugiau vienų, ar mažiau kitų, nevertinu šito, neturiu tokios nuomonės.
– Pereikime prie desovietizacijos temos. Jūsų partijos kolegos registravo įstatymo pataisas perduoti šį procesą savivaldybėms. Palaikote tokią idėją?
– Seimas yra paprašęs Vyriausybės išvados šiam projektui, mes prie jo dabar sėdime ir analizuojame. Mano asmenine nuomone, taip, savivaldai reikėtų suteikti daugiau teisių, nes kartais iš tikrųjų būna daug tokių neatitikimų ir sunku įvertinti, kuris sprendimas geras ar blogas. Tačiau turėtų būti pasitelkiamos ir ekspertų išvados. Nes turbūt ne visos savivaldybės turi su kuo pasikonsultuoti tokiais klausimais. Šiuo atveju manau, kad Genocido centras turėtų dalyvauti procese, neturėtų vien savivaldybė nuspręsti.
– Ar neatsitiks taip, kad Lietuvoje bus 60 desovietizacijos politikų, kai vienoje savivaldybėje gatvė galės turėti Salomėjos Nėries vardą, kitoje jis bus pripažintas propaguojančiu totalitarinį režimą?
– Nemanau. Pačioje valstybėje yra daug keistų dalykų, kuriuos reikėtų sureguliuoti. Pavyzdžiui, dirbau savivaldybėje tuo metu, kai gavome nurodymą pašalinti S. Nėries pavadinimą. Iš tikrųjų buvo labai keista, kai taryboje svarstome, kad reikia pakeisti gatvės pavadinimą, bet lygiai tais pačiais metais brandos egzaminuose dvyliktokams rekomenduojama remtis S. Nėries kūryba.
(...) Savivalda yra tie žmonės, kurie jau realiai pamato ministerijų siūlomus pakeitimus ir kartais tikrai yra daug neatitikimų, kurie iš karto sukelia ir priešpriešą tarp žmonių.
– Pastaruoju metu vėl atgimė diskusija, koks turėtų būti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimas. Dabartinis meras mato ten muziejų, skirtą istorinių tragedijų atminčiai įprasminti, buvusi Gintauto Palucko Vyriausybė sakė, kad ten galėtų būti įrengtas kongresų, konferencijų, kultūros renginių centras. Kokia jūsų vizija?
– Diskusijos dėl šio objekto vyksta Vyriausybės lygiu, premjero lygiu, ministerija nedalyvauja. Aš pati manau, kad tai turėtų vis dėlto būti atminties įprasminimo vieta. Bet čia mano asmeninė.
– Dar anksčiau Lietuva tarptautiniu lygiu buvo įsipareigojusi buvusios Vilniaus geto bibliotekos pastate įsteigti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejų. Bet dabar tas pastatas Žemaitijos gatvėje baigia sugriūti, nes neskiriama lėšų rekonstrukcijai daug metų. Kultūros komitetas pritarė, kad kitų metų biudžete tam reikėtų rasti 2,5 mln. eurų. Žinote apie šitą problemą?
– Taip, mes žinome. Tiesiog trūksta pinigų.
– Bet ar galima tikėtis kokių nors žingsnių kitąmet dėl šio objekto?
– Mes tikimės, kad kažkaip galėsime. Bet patys matot, biudžetas yra toks, koks yra. Galbūt iš sutaupytų lėšų metų eigoje galėsime gelbėti situaciją.
– Užsiminėti apie Kultūros paso programą, kad skirta lėšų į ją įtraukti priešmokyklinukus. Bet Vyriausybės programoje numatyta, kad ir ikimokyklinukai, ir pensinio amžiaus žmonės, ir lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai turėtų turėti galimybę naudotis Kultūros pasu.
– Palaipsniui. Palaipsniui.
Naujausi komentarai