- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiųjų Seimo frakcijų seniūnai prašo opozicinių demokratų vadovo, ekspremjero Sauliaus Skvernelio paaiškinimų dėl leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo buvusiam jo Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui aplinkybių.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas pirmadienį išsiuntė raštišką kreipimąsi į S. Skvernelį.
Jų teigimu, galimas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko A. Stončaičio atsisakymas 2019 metais tikrintis poligrafu kelia pagrįstų abejonių dėl jo tinkamumo eiti ne tik komisijos pirmininko pareigas, bet ir apskritai dirbti su slapta informacija, būti šios komisijos sudėtyje.
Kreipimosi autoriai apgailestavo, kad A. Stončaitis atsisakė nusišalinti nuo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, kol būtų išaiškintos visos abejonės.
„Ši laikysena gali daryti reputacinę žalą ne tik visai komisijai ir jos veiklai, bet ir visam Seimui“, – teigiama rašte.
Ši laikysena gali daryti reputacinę žalą ne tik visai komisijai ir jos veiklai, bet ir visam Seimui.
S. Skvernelio prašoma atsakyti, ar jam buvo žinoma, kad 2019 metais A. Stončaičiui einant Vyriausybės kanclerio pareigas siūlyta pasitikrinti poligrafu, nes kilo klausimų dėl jo patikimumo, ar atsakingos institucijos jį informavo apie aplinkybes, kad tuometiniam kancleriui negali būti išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, kodėl toks leidimas buvo išduotas.
„Kokie A. Stončaičio ryšiai galėjo lemti, kad tuometinio Vyriausybės kanclerio veikla ir patikimumas galėjo sukelti atsakingoms institucijoms abejonių, dėl kurių jos buvo sustabdžiusios asmens patikros procedūrą, galimai A. Stončaičiui atsisakius tirtis poligrafu?“ – teiraujasi valdančiųjų frakcijų seniūnai.
Jie taip pat prašo įvertinti A. Stončaičio tinkamumą vadovauti Seimo Antikorupcijos komisijai ir kelia klausimą, ar nereikėtų pradėti tyrimą dėl Seimo nario priesaikos sulaužymo, jei pasitvirtintų informacija, kad politikas melavo, teigdamas, jog jam nesiūlyta tikrintis poligrafu.
Konservatorių frakcijos seniūnės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, kreiptis į S. Skvernelį nutarta dėl reputacinės žalos, kurią daro A. Stončaičio vadovavimas Seimo komisijai.
„Apgailestaujame, kad Antikorupcijos komisijos pirmininkas nelinkęs vadovautis aukštais politinės kultūros standartais ir nesutiko pats nusišalinti nuo pirmininkavimo komisijai, kol bus išsiaiškintos visos aplinkybės. Tokia laikysena gali daryti reputacinę žalą ne tik visai komisijai ir jos veiklai, bet ir visam Seimui“, – teigė ji.
Susisiekti su S. Skverneliu BNS kol kas nepavyko.
Valdančiųjų atstovai praėjusį trečiadienį pateikė siūlymą A. Stončaičiui nusišalinti nuo Antikorupcijos pirmininko pareigų, kol nebus atsakyta į klausimus dėl galimų jo ryšių su teisėsaugai žinomais asmenimis. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas atstovas trauktis atsisakė.
Naujienų portalas „15min“ praėjusią savaitę pranešė, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Pasak portalo, kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ji įslaptinta.
Portalas skelbė, kad dalis informacijos apie A. Stončaitį susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, gautais tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.
Poligrafo naudojimo įstatymas numato, kad jeigu asmens tyrimo poligrafu išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tuo metu Valstybės tarnybos paslapčių įstatyme nurodoma, kad asmeniui, atsisakius tikrintis poligrafu, leidimas dirbti neišduodamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda linkęs pasirašyti valstybės tarnybos pertvarką: Seimas atsižvelgė į pastabas
Prezidentas Gitanas Nausėda linkęs pasirašyti praėjusią savaitę Seimo patvirtintą valstybės tarnybos pertvarką, pažymėdamas, kad parlamentas atsižvelgė į nemažą dalį Prezidentūros teiktų pastabų. ...
-
Prezidentas tikisi, kad kitąmet bus išlaikytas ne mažesnis gynybos finansavimo lygis3
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad kitų metų biudžete bus išlaikytas ne mažesnis krašto apsaugos finansavimo lygis. ...
-
G. Nausėda mato du kelius iš krizės: pirmalaikiai rinkimai arba Vyriausybės atnaujinimas5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis du kelius iš kilusios krizės dėl savivaldos politikų piktnaudžiavimo išmokomis: pirmalaikius Seimo rinkimus arba Vyriausybės atnaujinimą. ...
-
Lietuva ir Lenkija papildomai perka oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų
Lietuva ir Lenkija sutarė papildomai įsigyti oro gynybos raketų GROM už 20 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
I. Šimonytė su Čekijos kolega aptarė Ukrainos perspektyvas dėl NATO7
Čekijoje su darbo vizitu antradienį besilankanti Ingrida Šimonytė su šios šalies kolega Petru Fiala aptarė saugumą regione, glaudesnės Ukrainos ir NATO partnerystės svarbą. ...
-
Lietuva smerkia serbų protestuotojų išpuolius prieš NATO taikdarius Kosove3
Užsienio reikalų ministerija smerkia Kosove kilusius serbų protestuotojų, kurie reikalavo nušalinti neseniai išrinktus etninių albanų merus, susirėmimus su NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariais. ...
-
F. W. Steinmeieris: prie Vokietijos susivienijimo prisidėjo lietuvių laisvės troškimas1
Prieš tris dešimtmečius vykęs lietuvių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos priespaudai prisidėjo prie Vokietijos susivienijimo, sako Lietuvoje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris &Scar...
-
Seimo pirmininkė Norvegijoje aptarė dvišalius santykius, investicijas5
Su darbo vizitu į Oslą išvykusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį su Norvegijos karaliumi Haraldu V bei parlamento vadovu Masudu Garakaniu (Masudu Garakaniu) aptarė dvišalius santykius, investicijas, artėjantį NATO vi...
-
Lietuva įtraukė 15 Rusijos teisėsaugininkų į nepageidaujamų asmenų sąrašą
Lietuva į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė 15 Rusijos teisėsaugos darbuotojų, atsakingų už opozicijos politiko Vladimiro Kara-Murzos persekiojimą, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...
-
A. Bilotaitė siūlo svarstyti galimybę kurti ES civilinės saugos fondą4
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo Europos Sąjungos (ES) lygiu svarstyti investicijas į civilinę saugą: kurti specialų fondą arba spręsti dėl privalomos BVP dalies. ...