Ne vieną mėnesį atvira liepsna degęs ginčas tarp valdančiųjų konservatorių ir šalies vadovo Gitano Nausėdos pradėjo gesti Baltarusijos režimui sukėlus neteisėtų migrantų krizę pasienyje. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl konservatorių entuziastingai kartoti pareiškimai, kad kur kas produktyviau būtų, jei į EVT važiuotų ne tik prezidentas, bet ir Vyriausybės vadovė, pritilo ir galiausiai visiškai dingo.

Dienos šviesos neišvydo ir žadėti įstatymo projektai, kuriais planuota teisiškai reglamentuoti šalies atstovavimą EVT. Iš valdančiajai daugumai priklausančių politikų kurį laiką tik neformaliai buvo galima išgirsti, kad EVT klausimas nėra išmestas, kad jis tiesiog padėtas „strategiškai“ į šalį „geresniems laikams“ – kada konfrontuoti su Prezidentūra dėl „teisingo tikslo“ netrukdys nacionaliniam saugumui grasinančios krizės.

Visgi vienas pagrindinių iniciatorių keisti Lietuvos atstovavimo EVT tvarką konservatorių frakcijai priklausantis Matas Maldeikis dabar ir viešai teigia, kad atsitraukimas yra tik laikinas. Politikas tiesiai sako – tam, kad konfliktą tarp valdančiųjų ir Prezidentūros sukėlęs klausimas grįžtų į viešą politinį procesą, reikia ramesnių laikų.

„Nėra atsitraukta, ši iniciatyva visada buvo ir aš prie jos norėsiu grįžti, nes tai yra ne Mato Maldeikio ir ne to, kas yra dabar prezidentas, klausimas. Tai yra įstatymo viršenybės klausimas“, – Eltai sakė parlamentaras.

„Aš tikrai grįšiu, bet dabar mes suprantame kontekstą, kuriame gyvena valstybė, ir tikrai aš nenoriu išeiti su dar vienu klausimu, kuris, aišku, sukels tam tikras audras ir tam tikras aistras. Aš noriu ramesnio laiko, kad visos politinės partijos ir institucijos ramiai atsisėdusios pasižiūrėtų, kaip šį klausimą galima išspręsti“, – teigė M. Maldeikis, pažymėdamas, kad dėl Ukrainoje vykstančio karo didinti įtampos šalies viduje nedera.

„Norėčiau palinkėti, kad turėtume ramesnį periodą, kad mes galėtume pasižiūrėti kaip Konstitucinis Teismas formuoja šią (atstovavimą EVT – ELTA) doktriną“, – pridūrė politikas.

Projekto juodraštis, kaip keisti EVT atstovavimo logiką, yra paruoštas

Konservatorių frakcijoje dirbantis M. Maldeikis tikina, kad jo kalbos apie užmojus dar šioje Seimo kadencijoje, jei susidarytų palankios aplinkybės, nėra tik iš piršto laužtos. Anot jo, stalčiuje jau dabar guli projekto juodraštis, kaip būtų galima atimti iš prezidento atstovavimo EVT monopolį. 

„Jis guli ir jo pasirodymas priklausys nuo politinės situacijos ir to, kokia dinamika yra parlamente“, – sakė politikas.

Aš tikrai grįšiu, bet dabar mes suprantame kontekstą, kuriame gyvena valstybė, ir tikrai aš nenoriu išeiti su dar vienu klausimu, kuris, aišku, sukels tam tikras audras ir tam tikras aistras.

M. Maldeikio teigimu, nuo EVT atstovavimo klausimo atsitraukti negalima. Ne tik dėl to, kad, jo požiūriu, kelti klausimą verčia konstitucinė šalies sąranga. Politiko įsitikinimu, kur kas paprasčiau būtų suprasti ir Kaliningrado tranzito istorijos vingius, jei į EVT būtų vykusi I. Šimonytė, o ne G. Nausėda.

„Mes ir dabar negalime į Europos reikalų komitetą pasikvieti prezidento ir jo paklausti, kaip vyko derybos dėl ES sankcijų ir dėl išlygų Kaliningradui. Jei EVT atstovautų premjerė – ji būtų pakviesta į Europos reikalų komitetą. Jeigu ji būtų dalyvavusi EVT, ji atsakytų į visus klausimus: kaip ji gynė Lietuvos poziciją, kas vyko, kokios buvo kitų šalių pozicijos. Dabar mes to, kaip parlamentinė valstybė, padaryti negalime“, – sakė M. Maldeikis, pridurdamas, kad jam dėl prezidento vaidmens visoje šioje istorijoje klausimų kyla ne vienas.

„Tačiau aš neturiu kam jų užduoti“, – apibendrino parlamentaras.

Ar klausimas dėl atstovavimo EVT galėjo grįžti Kaliningrado tranzito krizės kontekste?

Visgi galima svarstyti, ar tikrai EVT atstovimo klausimas į politinę darbotvarkę galėjo grįžti tik pasibaigus visoms krizėms. Sprendžiant iš tvyrojusios atmosferos valdžios institucijų koridoriuose, debatai dėl atstovavimo galėjo kilti ir Rusijai tebepuolant Ukrainą. Paradoksalu, bet viena iš to priežasčių galėjo būti kita krizė – vidaus politinį lauką sudrebinusi Kaliningrado tranzito istorija.

Opozicija nuo birželio vidurio, kada Lietuva apribojo kai kurių sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį, kartojo, kad padaryta didelė klaida, mat valdantieji neteisingai interpretavo tai, kaip reikėtų vykdyti paskelbtas Europos Sąjungos sankcijas. Praėjusią savaitę Europos Komisijai pateikus naujas gaires, kuriomis leista Rusijai geležinkeliais gabenti Europos Sąjungos sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą, opozicija prakalbo ir apie užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinę atsakomybę.

Viešojoje erdvėje kritikos valdantiesiems dėl susidariusios situacijos netrūko. Griežtų pastabų turėjo tiek saviškiai parlamente, tiek kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ir šiame kontekste, panašu, valdantieji ganėtinai nervingai laukė, kaip situaciją įvertins būtent prezidentas G. Nausėda. Valdančiųjų stovykloje patyliukais spėliota, ar tik prezidentas nepaseks opozicijos retorika ir visko galbūt subtiliai – ezopine kalba, nepateiks kaip dar vieno „valdančiųjų pralaimėjimo“ užsienio politikoje.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Dabar belieka tik spėlioti. Jei prezidentas būtų bent jau užuominomis prabilęs apie valdančiosios daugumos atsakomybę, esą ji visai nereikalingai sudrumstė vandenį įgyvendinant ES sankcijas, galbūt klausimas dėl atstovavimo EVT jau būtų grįžęs.

Visgi G. Nausėda savo komentarais dėl Kaliningrado tranzito konservatorių atidaryti užgesusį frontą dėl EVT neįkvėpė. Tiksliau tariant, komentarų iki šiol apskritai nebuvo. Prezidentūra kol kas tik pranešimais perdavė G. Nausėdos nuomonę. O ji ne itin skiriasi nuo valdančiųjų – didelės dramos šioje istorijoje ir jos atomazgoje nereikėtų daryti. Apskritai prezidentas gana aiškiai parodė atmetąs ir opozicijos siekį pareikalauti atsakomybės iš užsienio reikalų ministro G. Landsbergio. Kaip per atstovus teigė prezidentas, Kaliningrado tranzito klausimo nereikėtų paversti Lietuvos vidaus politikos klausimu.

Žinoma, prezidentui kalbėti kitaip, net jei noras toks būtų, nėra daug erdvės. Juk būtent jis atstovauja Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, kurioje ir sprendžiamas sankcijų Rusijai klausimas. Ir tai Kaliningrado krizės kontekste valdantieji ne kartą viešai, nors ir subtiliai, priminė. Kitaip tariant, net jei Prezidentūra būtų mačiusi poreikį pasisakyti kitaip nei pasisakė, rizika, kad lazda atsisuks prieš ją pačią buvo ir tebėra itin didelė. Taigi, panašu, prezidentas ir valdantieji supranta, kad Kaliningrado tranzito istorijos kontekste tenka sėdi vienoje valtyje. Ir tai, neatmeskime, yra dar viena priežastis, kodėl EVT atstovavimo klausimui sugrįžti į viešąją erdvę bent jau artimiausiu metu nėra perspektyvų.

Prezidentūros ir konservatorių santykius ne vieną mėnesį temdė atstovavimo EVT klausimas

Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką.

Vienas pirmųjų žingsnių buvo Seimo Europos reikalų komiteto priimtas sprendimas, kad komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Kitaip tariant, duota suprasti, kad į EVT nebūtinai turės būti deleguota prezidento vadovaujama delegacija. Konservatorių frakcijos atstovai nuosekliai kartojo, kad būtų kur kas efektyviau, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantiems klausimams atstovautų premjerė, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kai būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika. Nors viešojoje erdvėje tarsi ir buvo kuriama intriga, kad jau netrukus parlamente gali nuskambėti pasiūlymas į EVT vykti premjerės, o ne prezidento vadovaujamai delegacijai, įtampą kėlusios kalbos ir liko kalbomis.

Kalbomis liko ir konservatorių frakcijai priklausančio M. Maldeikio pažadai įstatymiškai reglamentuoti atstovavimą EVT. Politikas ir 2021 m. birželio pabaigoje Eltai sakė, kad rudenį turėtų būti grįžta prie šio klausimo. Tačiau žadėtas įstatymo projektas taip ir nepasirodė. Kaip kalbama Seimo koridoriuose, ko gero, dėl to, kad koronaviruso ir migrantų krizių kontekste nenorėta aštrinti ir taip įtemptų Prezidentūros santykių su parlamentine dauguma.

Tuo labiau, kad buvo daugiau nei aišku, kad G. Nausėda nėra pasiruošęs nė milimetro atsitraukti diskusijoje dėl atstovavimo EVT. Tą buvo galima aiškiai matyti viešu tapusiame premjerės ir šalies vadovo apsikeitime laiškais, kuriuose prezidentas akcentavo manąs, kad į ES šalių vadovų susitikimus jam vykti yra konstitucinė pareiga.

Taigi nors klausimo dėl atstovavimo EVT tvarkos keitimas buvo grindžiamas kokybiškesnė politikos ES lygiu poreikiu, realybėje tiesiog sukurta ne viena intriga ir didelis triukšmas.

Apskritai galima sakyti, kad kilęs nesutarimas paliko pėdsakus Prezidentūros ir valdančiosios daugumos santykiuose. Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.