– Ar lengviau atsikvėpėte, kai sužinojote, kad darbas su „Nemuno aušra“ užbaigiamas?
– Jausmas dvejopas. Iš vienos pusės, palengvėjo, bet jei tai būtų įvykę prieš mėnesį ar du, būtų visai kas kita. Per tą laiką, kapstydamasis po „Nemuno aušros“ reikalus, prisikapsčiau ir iki socialdemokratų reikalų.
Koalicija keičiasi, bet veikėjai, kurie, mano galva, dirba pilkiesiems kardinolams iš keistų verslų arba buvusiems nusikalstamų gaujų veikėjams, išlieka tiek Seime, tiek aukštose pareigose. Vieni išėjo – tie, kurie akivaizdžiai matosi kaip nelabai skaidrūs, bet liko tie, kurie vis dar turi ką slėpti. Todėl darbo dar daug.
– Esate sakęs, kad vienas iš „Nemuno aušros“ projekto architektų yra Arūnas Pukelis, pravarde Švinius. Kas leidžia tai teigti?
– Visi tie veikėjai, kuriuos per tris mėnesius pamačiau ir radau, taip pat informacija apie tai, kaip jie viešai ir neviešai susitinka su Remigijumi Žemaitaičiu, jų sąsajos mane vedė prie Šviniaus arba jo aplinkos – tiesiogiai ir netiesiogiai.
Man labai aiškiai pasirodė, kad tie reikalai arba tos politinės idėjos, kurias į Lietuvos politikos darbotvarkę atneša „Nemuno aušra“, yra naudingos tikrai ne didžiajai daliai rinkėjų ar Lietuvos politiniams interesams, o kažkokioms siauroms grupėms, kurios nori draugauti su Baltarusija, turėti verslus, gauti pajamų iš tranzito ir panašiai.
Kai matau visus šiuos veikėjus, anksčiau ar vėliau viskas susiveda į tas pačias sąsajas. Kartais net komiškai: gauni kokią naują nuotrauką, veikėjo vardą ir pavardę, pradedi ieškoti ir galvoji, kad šitas jau tikrai neturės jokių sąsajų su, tarkime, Šviniumi, bet vis tiek tas sąsajas randi.
Mano galva, šis žmogus dalyvavo kuriant „Nemuno aušros“ partiją galbūt netiesiogiai, bet per politinę darbotvarkę. Net ir aplinka, kuri vienaip ar kitaip finansavo šį projektą, susisieja su dalimi Šviniaus aplinkos.
O su socialdemokratais aš tikrai to nesitikėjau. Daugelis žinojo, kad Vilija Blinkevičiūtė turi ryšių su Šviniaus draugu ir buvusiu nusikalstamo pasaulio veikėju Gintu Jagėla, pravarde Barklis. Tie klausimai buvo keliami prieš šešiolika dvidešimt metų, ir ji visada tai neigdavo. Tačiau iš informacijos, kurią gavau, akivaizdu, kad ji meluoti nebegali, todėl į tą klausimą ir nebeatsakinėja. Ji turi partnerį, kuris yra Šviniaus draugas, gyvena Molėtų sodyboje, jis ją lanko Briuselyje.
Negana to, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, mano žiniomis, kartais medžioja su Šviniumi. Aš jam uždaviau klausimus, į kuriuos jis, žinoma, neatsakė.
Buvęs premjeras Gintautas Paluckas taip pat turi ryšių su tais verslais ir asmenimis, kurie turėjo sąsajų su Šviniumi per Baltarusiją. Kuo giliau kapstausi, tuo daugiau sąsajų atrandu ir pas socialdemokratus. Nemanau, kad visa partija yra užsikrėtusi taip, kaip „Nemuno aušra“, bet, deja, kuo daugiau tokių sąsajų, tuo situacija liūdnesnė.
Dėl to „Nemuno aušros“ išėjimas ar išmetimas iš koalicijos yra tik mažas žingsnelis skaidrumo link, bet tikrai ne paskutinis.
– Kiek rimti yra tokie ryšiai?
– Jei žiūrėtume plačiai, buvo laikas, kai nusikalstamas pasaulis Lietuvoje kaupė pinigus įvairiais nelegaliais būdais. Dabar atėjo laikas tuos pinigus legalizuoti, investuoti į įvairias sritis. Tam jie turi didžiules sumas pinigų. Jie yra investavę į skirtingus verslus, kurie Lietuvoje gali atrodyti skaidrūs ir žinomi, bet turi netiesioginių sąsajų su įvairiais žmonėmis.
Šiuo metu vėjo energetika Kelmės rajone yra labai geras pavyzdys, kaip žmogus, nusprendęs tapti meru, dar prieš pat šį sprendimą nusiperka butą Kanaruose. Tame bute, kaip teigiama, slapta atostogauja R. Žemaitaitis su šeima ir apie tai niekam nesako.
Tas meras Ildefonsas Petkevičius sukuria palankias sąlygas vėjo jėgainių vystymui. Vėjo jėgainės buvo statomos ne ten, kur jas buvo legalu statyti, o dabar keičiamas rajono bendrasis planas.
Vėjo jėgainių verslus Kelmės rajone vysto kelios įmonės, viena jų priklauso Rolando Pakso žentui Aivarui Stumbrui. Ten yra ir paties Šviniaus netiesioginio verslo dalyvavimas, galbūt net ir Artūro Skardžiaus.
Tie žmonės, kurie kuria sąlygas vėjo jėgainių vystymui, patys sėdi Seime, patys netiesiogiai prisideda prie tų verslų vystymo, ir kažkokiu būdu tiems, kurie padeda, pradeda lyti butais Kanaruose. Aš tam įrodymų kol kas neturiu, bet, suvedus visą informaciją, nesame naivūs – išvadas galima pasidaryti. Teisėsauga, aišku, tai turės įrodyti, bet aš tą informaciją renku, ir tai tik vienas epizodas.
Kitas epizodas – kodėl „Nemuno aušra“ taip stipriai kovoja dėl Baltarusijos trąšų? Yra žmonių, kurie turi arba turėjo labai stiprius ryšius su Baltarusija, vedusius net iki Aliaksandro Lukašenkos. Dabar tie žmonės kažkokiu būdu bendrauja su „Nemuno aušra“, o ši trąšų klausimą aktyviai stumia į politinę darbotvarkę.
Nors dar neturiu pakankamai įrodymų, sąsajos yra per stiprios, kad tai būtų vien sutapimai.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)