„Dvišalių santykių neapsunkina vien šitas veiksnys. Aišku, kad norėtųsi turėti pilnai akredituotą ambasadorių, diplomatinės atstovybės vadovą. Nereikėtų ieškoti tokių tarpinių sprendimų, kaip faktiniam vadovui suteikti sąlygas Lietuvoje veikti“, – BNS sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ambasadorius Konstanty Radziwillas (Konstantas Radživilas) pareigas pradėjo eiti 2023-iųjų balandį, o Vilnių paliko praėjusių metų rugpjūčio 1-ąją. Jis atsisveikindamas pažadėjo „Lenkijoje toliau siekti geriausių sprendimų problemoms ir iššūkiams, su kuriais susiduria Lenkija ir Lietuva“.
K. Budrio teigimu, į susidariusią situaciją žiūrima konstruktyviai, taip pat suprantama, jog akredituoto ambasadoriaus nebuvimas nulemtas ne dvišalių santykių.
„Tai yra priežastis tam tikrų procesų, komplikacijų Lenkijos viduje, priimant sprendimus dėl diplomatinių atstovybių vadovų. Ir, kiek žinau, ne viena dešimtis yra atstovybių ir šalių, kurios su tuo šiuo metu susiduria“, – kalbėjo ministras.
Dar gruodžio 18-ąją lenkų radijas „Polskie Radio“ pranešė, jog šalies užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) prezidentui Karolui Nawrockiui (Karoliui Navrockiui) išsakė kritiką dėl „vilkinamų ambasadorių paskyrimų, atkreipdamas dėmesį, kad per 134 prezidentavimo dienas nebuvo patvirtintas nė vienas kandidatas“.
Pagal Lenkijos Konstituciją, oficialus ambasadorių paskyrimas reikalauja prezidento, Vyriausybės ir premjero bendradarbiavimo.
Šiuo metu Lenkijos ambasadai Lietuvoje vadovauja laikinasis reikalų patikėtinis Grzegorzas Poznanskis (Gžegožas Poznanskis).
„Šis einantis ambasadoriaus pareigas asmuo iš tikrųjų yra profas. Tiesą pasakius, džiugina, kad Lenkija savo profesionaliausius žmones siunčia į Lietuvą. Ir aš vis dar tikiuosi, kad tame milžiniškame derybų pakete, kuris vyksta, kuris prasideda nuo Vašingtono ir galbūt baigiasi Lietuva, kompromisas bus rastas“, – BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.
K. Budrio teigimu, Lietuva ir Lenkija yra „visiškai tame pačiame puslapyje“ dėl ES bei NATO prioritetų, paramos Ukrainai, Baltarusijos keliamų grėsmių.
„Esu įsitikinęs, kad mes tą bendradarbiavimą tęsime ir galbūt net labiau struktūrizuota forma, kad būtų lengvesnė, greitesnė informacijos cirkuliacija, vertinimų, veiksmų planavimo ir panašiai. Mes kalbamės su kolegomis, kaip tą galėtume pasidaryti. Matome poreikį visi, dabar klausimas, kaip tą reikėtų išpildyti nekuriant kažko tai labai sudėtingo, naujo“, – pastebėjo ministras.
Savo ruožtu Ž. Pavilionis tikino, jog dvišalių santykių gerinimui būtų itin naudinga atkurti 1997 metais įkurtą, bet po prezidento Valdo Adamkaus antros kadencijos nustojusį veikti Lietuvos ir Lenkijos prezidentų konsultacinį komitetą.
Jo paskirtis buvo teikti abiejų šalių prezidentams pasiūlymus dvišalio bendradarbiavimo klausimais.
(be temos)