Opozicija kritikuoja išmokas už priglaustus ukrainiečius: parama ar pasityčiojimas?

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, „valstiečių“ partijos narys Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybės siūlymą skirti paramą pabėgėlius iš Ukrainos priglaudusiems Lietuvos piliečiams. A. Veryga klausia, ar visgi parama nėra panašesnė į pasityčiojimą.

„Parama ar pasityčiojimas? Vyriausybė pagaliau nusprendė skirti paramą pabėgėlius iš Ukrainos priglaudusiems Lietuvos piliečiams. Tačiau ar ta parama nėra labiau panaši į pasityčiojimą?“ – savo asmeninėje feisbuko paskyroje pirmadienį rašė A. Veryga.

„Valstietis“ piktinasi, kad siūloma už pirmą karo pabėgėlį suma – 150 eurų, o už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį dar 50 eurų.

„150 eurų už pirmą asmenį ir dar po 50 už kiekvieną papildomą. Tik norėtųsi priminti, kad pagrindinė dalis bėgančių nuo karo yra moterys su vaikais. Kaip reikėtų aprūpinti vaiką Lietuvoje už 50 eurų?“ – klausė A. Veryga.

150 eurų už pirmą asmenį ir dar po 50 už kiekvieną papildomą. Tik norėtųsi priminti, kad pagrindinė dalis bėgančių nuo karo yra moterys su vaikais. Kaip reikėtų aprūpinti vaiką Lietuvoje už 50 eurų?

„Tik priminsiu, kad nelegalių migrantų, stumtų į Lietuvą per Baltarusiją hibridinės atakos metu, skatinimui išvykti buvo skiriama 1000 eurų išmoka vienam asmeniui, plius lėktuvo bilietas. O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime, pinigų duoti nekyla ranka?“, – pridūrė jis.

A. Verygai klausimas kyla ir dėl siūlymo paramą skirti tik nuo antro mėnesio.

„Pinigai bus skirti tik nuo antro mėnesio. Kodėl? Pirmą mėnesį nereikia nei valgyti, nei rengtis, nei oriai gyventi? Viskuo pasirūpins gyventojai? Šiandien kaip tik buvo paskelbta, kad, berods, 4 iš 10 Lietuvos gyventojų gyvena nuo algos iki algos. Stebim infliaciją, brangsta energetiniai ištekliai ir t.t. Ir visame šitame fone našta vėl numetama labai pilietiškiems gyventojams?“, – teigė A. Veryga.

„O kodėl pinigai nebus skiriami už pirmą mėnesį? Galbūt todėl, kad žmonėmis nepasitikima ir bijoma sukčiavimo. Keistas paradoksas: tikimasi pilietiškumo iš tų, kuriais nepasitikima“, – piktinosi A. Veryga.

Ragina sumą dvigubinti

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sutiko, kad moralinė prievolė padėti nuo karo bėgantiems ukrainiečiams egzistuoja, tačiau iki šiol aktyvios savanoriškos gyventojų iniciatyvos gali slopti, mažėjant ir pačių žmonių finansinėms galimybėms padėti.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Dėl to, anot politiko, kompensuoti žmonių geranoriškai pagalbai pabėgėliams skiriamas išlaidas yra būtina.

Dvigubint paramą ir taikyt nuo pirmo mėnesio, kad tik tie žmonės, kurie padeda, neiškristų. Nes jei jie kris, matysime pilnas sales, nes neturės kur pabėgėliai gyventi.

„Jei norime, kad šitas visas susikūręs pagalbos tinklas toliau egzistuotų, nes be jo valstybės tikrai niekaip nesusitvarkytų ir matytume pabėgėlius palapinių miesteliuose, sporto salėse mokyklose suguldytus ir panašiai, turime bent ir dalies kompensuoti tas išlaidas, kurias žmonės patiria. Čia yra akivaizdu“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Pasak jo, Ukrainos kaimynės ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios susiduria su dideliais ukrainiečių pabėgėlių srautais, panašiais kompensavimo priemones jau taiko.

„Tik tiek, kad jos yra beveik dvigubai didesnės“, – pažymi G. Paluckas.

G. Paluckas ragino nepamiršti, kad ir patys Lietuvos gyventojai patiria rekordinį kainų augimą, tad kartu privaloma rūpintis, kaip sušvelninti infliacijos pasekmes. Jis paragino Vyriausybę patvirtinti reikiamas priemones.

„Sprendimai tiek dėl pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, tiek dėl energetikos kainų, lubų uždėjimo, virš kurių žmonės jau nebemokėtų, o mokėtų valstybė iš biudžeto, tiek tos vadinamosios kompensacijos žmonėms, kurie dalyvauja savanoriškoje veikloje padedant pabėgėliams. (...) Reikia spręsti visus klausimus vienu metu“, – kalbėjo socialdemokratas.

G. Paluckas tikina, kad SADM numatytos išmokų sumos yra nepakankamos. Jo teigimu, jei jos bus per mažos arba sprendimai dėl kompensacijų skyrimo vėluos, dalis žmonių nutrauks savanorišką veiklą.

Politiko nuomone, dėl to šalyje kils papildomų iššūkių, pavyzdžiui, bus iškreipta būsto nuomos rinka.

„Jei ta pagalba bus vėluojanti kompensacija arba per maža, dalis žmonių tikrai iškris iš savanorystės tinklo. Tai reikš, kad bus paralyžiuota iš karto būsto nuomos rinka. Tai reiškia, kad ir lietuviams kils būsto nuomos kaina, ir studentai atvažiavę ir ieškantys po vasaros neras apskritai kur gyventi“, – sakė G. Paluckas, kartu pažymėjęs, kad vėluojantys ar nepakankami sprendimai turės neigiamų pasekmių „ne tik pabėgėliams, bet ir visiems“.

„Dvigubint paramą ir taikyt nuo pirmo mėnesio, kad tik tie žmonės, kurie padeda, neiškristų. Nes jei jie kris, matysime pilnas sales, nes neturės kur pabėgėliai gyventi“, – teigė G. Paluckas.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį informavo, kad už savo namuose apgyvendintus nuo karo bėgančius ukrainiečius gyventojai galės gauti išmokas.

Už pirmą karo pabėgėlį bus mokama 150 eurų, dar po 50 eurų valstybė išmokėtų už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį.

Kompensacija būtų išmokama nuo antrojo apgyvendinimo mėnesio, ukrainiečius priėmę gyventojai galėtų ją gauti ilgiausiai tris mėnesius. Ministerija viliasi, kad tiek laiko užteks karo pabėgėliams Lietuvoje pradėti savarankišką gyvenimą.


Šiame straipsnyje: Aurelijus Verygakritikakompensacijoskaro pabėgėliaikaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių