„Manau, kad tai yra blogai. Rugsėjo 10 dieną  Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pirmininkas pas mus Seime dalyvaus. Šiandien valdyboje nusprendėme, kad jis galės kalbėti sesijos pradžios atidaryme. Manau, jis atkreips dėmesį į Lietuvos žmonių, valdžių veiksmus, kad mes to EŽTT sprendimo nuo 2011 metų niekaip neišsprendžiame. Žinoma, tai susiję ir su asmenybe, dėl kurios yra sprendžiama, nors dabar yra dar 2 Seimo nariai pašalinti apkaltos būdu. Taigi ir juos liestų šis sprendimas. Gal kitas Seimas sugebės susitvarkyti ir padaryti šį pakeitimą Konstitucijoje“, – sakė jis.

Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad Seime nėra bendros valios priimti Konstitucijos pataisą.

„Nėra bendros valios, nėra pakankamai balsų keisti Konstituciją. Tai tokiu atveju nieko ir nepadarysi“, – sakė jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Seime planuotas Konstitucijos pataisos, kuri atvertų R. Paksui kelią į Seimą, svarstymas nebuvo rezultatyvus.

Seimas grąžino ją svarstyti komitetui. Parlamentarai po svarstymo nepritarė parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kuri siūlė atmesti Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektą. Už siūlymą atmesti projektą pirmadienį balsavo 47, prieš – 45, susilaikė 16 Seimo narių. Projektas grąžintas Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti iš naujo.

Konstitucijos 74 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po 10 metų nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Toks asmuo nebūtų galėjęs užimti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

2019 m. rugsėjo 24 d. Seimui pateikta Konstitucijos pataisa siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą. Šiuo sprendimu Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam Seimo nariu apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.