Jo projektą įregistravo Seimo nariai Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas ir Artūras Skardžius.

Šiuo dokumentu siekiama paskirstyti valdymo funkcijas tarp valstybės valdžios institucijų ir Vilniaus miesto savivaldybės.  Taip pat įstatymo projekte reglamentuoti valstybės valdžios institucijų ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijų įgaliojimai vykdant Vilniaus, kaip valstybės sostinės, funkciją.

Sostinės įstatymą siūloma priimti pažymint Vilniaus miesto, kaip „ilgaamžės istorinės Lietuvos Respublikos sostinės, išskirtinę reikšmę bei atsižvelgiant iš Konstitucijos kylantį įpareigojimą teisiškai reglamentuoti sostinės statusą“.

„Be specialaus įstatymo Vilniaus miestas yra tik viena iš savivaldybių, nors atlieka daug specifinių funkcijų: Vilnius yra valstybės valdžios institucijų, jei įstatymai nenumato kitaip, buveinės vieta; Vilnius yra užsienio valstybių diplomatinių atstovybių buveinės vieta“, – sako  Sostinės įstatymo projektą įregistravę Seimo nariai.

Toks įstatymas suteiktų daugiau galimybių palaikyti ir gerinti viešąją miesto infrastruktūrą.

Jie siūlo atsižvelgti  į tai, kad daugumoje Europos valstybių yra priimti sostinės įstatymai.

„Toks įstatymas suteiktų daugiau galimybių palaikyti ir gerinti viešąją miesto infrastruktūrą, viešąsias paslaugas, kurių užtikrinimas ir tinkamas darnus funkcionavimas turi strateginę svarbą tiek Vilniaus, kaip valstybės sostinės, tiek visos valstybės funkcionavimui“,- sako Seimo nariai Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas ir Artūras Skardžius.

Įstatymo projekte numatyta, kad  Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė. Už Vilniaus miesto sistemų darnų funkcionavimą yra atsakingi, kaip nurodoma projekte, Seimas, Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus miesto savivaldybės institucijos, kaip numatyta projekte, dalyvauja valstybei svarbių ir reprezentacinių vertybių ir simbolių įamžinime ir pagerbime.

Taip pat siūloma įteisinti, kad krizinių situacijų (karo padėties, stichinių nelaimių, ekologinių katastrofų, epidemijų, technogeninių avarijų ir kt.) atveju kartu su kitomis įstatymuose numatytomis valstybės valdžios institucijomis sostinės savivaldybė įgyvendina priemones, susijusias su Vilniaus gyventojų saugumu ir Vilniaus miesto, kaip valstybės sostinės, funkcionavimu.

Vilniaus savivaldybės išlaidas, susijusias su valstybės sostinės funkcijų vykdymu, siūloma kompensuoti iš valstybės biudžeto. Taip pat numatyta, kad projektai, susiję su Vilniaus miesto, kaip valstybės sostinės, funkcijų įgyvendinimu bei poreikių tenkinimu, finansuojami iš valstybės biudžeto.

Projekte siūloma, kad Vilniaus miesto teritorijos bendruosius ir strateginius planus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teikimu tvirtintų Vyriausybė.

Sostinės įstatymo projekte numatyta, kad pastatai, statiniai ir patalpos, esantys Vilniaus savivaldybės teritorijoje, kuriose veikia valstybės valdžios organai, įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia, Generalinė prokuratūra, centrinis bankas ir Valstybės kontrolė, yra valstybės nuosavybė.  Į įstatymą siūloma įrašyti, kad žemės sklypai, ant kurių yra šie pastatai, statiniai, taip pat yra valstybės nuosavybė.

 Šiuo metu atskiro Sostinės įstatymo nėra.

„Tokia padėtis sukuria daug kolizijų ne tik nubrėžiant kompetencijų ir funkcijų ribas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybinės valdžios institucijų, bet ir apsunkina galimybes palaikyti ir gerinti viešąją sostinės infrastruktūrą, viešąsias paslaugas, kurių užtikrinimas ir tinkamas darnus funkcionavimas turi strateginę svarbą tiek Vilniaus, kaip valstybės sostinės, tiek visos valstybės funkcionavimui“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

 Siūloma, kad Sostinės įstatymas  įsigaliotų šių metų liepos 1 d.