Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Gamta atsisako politinės prievartos – ji yra bendra mūsų atsakomybė“, „Stop sodybų, miškų, gyvūnų naikinimui!!!“, „Lietuva – ne poligonas“. Jie mosavo Lietuvos vėliavomis.
Kaip BNS informavo sostinės savivaldybė, pagal išduotą leidimą proteste gali dalyvauti iki 5 tūkst. žmonių, tačiau jų realiai susirinko apie 300.
Ragina stabdyti poligono steigimą
Organizatorių teigimu, norima, kad sprendimai, susiję su Lietuvos miškais, būtų priimami „atsakingai ir įvertinus ilgalaikius valstybės interesus“.
„Reikia stabdyti Lietuvos miškų naikinimą. Reikia neleisti Lietuvos miškus paversti pramonės ir karo zonomis“, – žurnalistams sakė vienas protesto organizatorių, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.
„Iš tikrųjų tai yra protu nesuvokiama, kodėl kariuomenei Lietuvos reikia treniruotis būtent Kapčiamiesčio girioje, kuri yra itin vertinga mūsų giria, neišskiriant iš kitų Lietuvos girių“, – teigė jis.
Anot G. Kniukštos, dabartinė Lietuvos miškų situacija – tragiška. Jo teigimu, kertami kraštovaizdžio draustiniai, saugomos teritorijos, o mediena išvežama į kitas valstybes, nekuriama jokia pridėtinė vertė.
„Kodėl būtent ten reikia dabar kirsti, naikinti šitą girią? Kodėl poligonui nėra vietos kitur, kur nereikia tokių drastiškų gamtos žalojimų, gamtos naikinimo? Tai kelia labai daug klausimų. Ir kas svarbiausia, kad tas sprendimas buvo priimtas slapta nuo Kapčiamiesčio žmonių“, – tikino G. Kniukšta.
Jis pabrėžė, jog norint iš esmės pakeisti situaciją, Seimas turėtų sustabdyti Kapčiamiesčio poligono klausimo svarstymą ir kreiptis į visuomenę. Pasak jo, būtina išsiaiškinti, ar projektas iš tikrųjų yra suderintas, kokia žala gali būti padaryta gamtai, taip pat ar jis atitinka europinius teisės aktus ir nacionalinius įstatymus.
Netiki ministro žodžiais, baiminasi konflikto su kaimynais
Proteste dalyvaujantis organizacijos Girių inspekcija aplinkosaugininkas Mindaugas Docaitis sako, jog skaudžiausia, kad poligonui aukojami brandūs miškai.
Anot jo, poligono teritorijoje vien kurtinių gyvenvietės bus sunaikintos negrįžtamai.
„Gyvenvietės kurtinių sunaikintos nebegrįžtamai, ir aplinkosaugininkai gyvena lyg iliuzijoj, lyg tie gyvūnai paims ir persikraustys. Esu nuoširdžiai nusivylęs dauguma dalykų ir šiandien tiesiog atėjau savo vidinę tiesą papasakoti,“ – teigė aplinkosaugininkas.
Vilniuje gyvenanti tapytoja Gražina Jauskienė sakė „labai pergyvenanti dėl miškų“, teigė, jog reikėtų pasitikėti protingų žmonių, tokių kaip Seimo narys Ignas Vėgėlė, pasisakymais dėl poligono poreikio.
„Esu tapytoja, važinėjau kažkiek, tapiau tuos gražiuosius senus miškus ir tai yra nepakartojama dovana ir tie, kurie nori kirsti, nei jie sodino, nei jie augino, kokią jie teisę turi ateiti ir nuspręstų, kad kirs“, – BNS sakė G. Jauskienė.
„Reikia klausyti protingų žmonių, Ignas Vėgėlė paaiškino, kad nėra jokių argumentų, kodėl būtent ten turi būti tas poligonas. Poligonus galima, kurie jau yra įkurti, praplėsti“, – sakė ji.
Saugoti miškus ragino ir iš Kauno atvykęs 41 metų Jonas Štrimaitis.
„Iš medžių darė popierių, rašė knygas, o 2000 metais vadovėliuose man buvo parašyta, kad nafta baigsis už 40 metų. Tai jeigu su tokiu vartojimu, tai be naftos, žinokit, kas būtų? Pasišildyt kur? Tik miške, žinokit. Ten vėjas mažiau pučia“, – BNS sakė jis.
63-ejų buvęs vairuotojas Tadas teigė į protestą atvykęs gelbėti miškų, tikino, kad „poligonai yra blogis“.
„Pakankamai užtenka poligonų. O ten yra unikali gamta ir ten, jeigu išnaikins tą gamtą, jos niekas neatkurs jau tada“, – BNS teigė vyras.
Jis teigė netikintis krašto apsaugos ministro Roberto Kauno kalbomis, kad poligonas neturės didelės įtakos gamtai, vadino tai melais.
„Ne vieta ten poligonui. Valstybė nori sukelt konfliktą ir su Baltarusija, ir su Lenkija. Ten ant sienos, poligonas turėtų būt 50 kilometrų nuo sienos, kad nekeltų konfliktų su kaimyninėmis valstybėmis“, – sakė kalbintas vyras.
Seimas linkęs pritarti
BNS rašė, kad Kapčiamiesčio poligoną steigiantis įstatymas yra Seime įveikęs pateikimo stadiją. Antradienį Seime rengiamas antras balsavimas.
Protesto išvakarėse krašto apsaugos ministras R. Kaunas sakė, kad Kapčiamiestyje steigiamas poligonas miškams reikšmingos įtakos neturės.
„Šaudyklų teritorijoje miškų kirtimai, išskyrus tai, kiek reikės pačioms šaudykloms įrengti, bus draudžiami. Šiandien visa šita giria yra ketvirtos paskirties miškai, tai reiškia – ūkiniai miškai, jie yra auginami kirtimui. (...) Šaudyklų teritorijoje kariuomenė įsirengs infrastruktūrą tiek, kiek reikia, o iškirsti plotai bus atsodinti, taip, kaip yra sutarta su Aplinkos ministerija“, – žurnalistams sakė ministras.
„Yra įsipareigojimai saugoti draustinius, yra įsipareigojimai iškelti kurtinius ir visa kita, kas susiję su gamtos apsauga. (...) Kariuomenė jokiai ūkinei veiklai nekerta papildomai miškų. Tai reiškia, kad kai mes šnekame apie girios išsaugojimą, tai ta teritorija po infrastruktūros įrengimo bus tikrai saugoma labiau, nei yra dabar“, – pridūrė jis.
Lietuva poligoną Kapčiamiestyje steigia kurdama nacionalinę diviziją ir šalyje dislokuojant Vokietijos brigadą. Tam reikia daugiau ploto karinėms treniruotėms.
Numatyta, jog poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
(be temos)