- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
I. Šimonytė: gerbiu EK nuomonę, bet dėl sienos finansavimo diskusijos dar vyks
-
I. Šimonytė: gerbiu EK nuomonę, bet dėl sienos finansavimo diskusijos dar vyks
-
I. Šimonytė: gerbiu EK nuomonę, bet dėl sienos finansavimo diskusijos dar vyks
-
I. Šimonytė: gerbiu EK nuomonę, bet dėl sienos finansavimo diskusijos dar vyks
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako gerbianti Europos Komisijos nuomonę nefinansuoti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybos, tačiau pabrėžia, jog galutinis sprendimas tarp Bendrijos narių šiuo klausimu dar nėra priimtas.
„Europos Komisijos nuomonė yra Europos Komisijos nuomonė, ji yra gerbiama nuomonė, bet tai nėra galutinis nuosprendis, diskusijos tęsis ir galiausiai sprendimas bus toks, dėl kurio bus sutarta“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjerė, susitikusi su Baltijos šalių vyriausybių vadovais.
I. Šimonytės teigimu, diskusijos tarp šalių nebus lengvos: „Jos bus įtemptos, jos bus karštos, bet aš nė kiek neabejoju, kad bus sutarta dėl tokių sprendimų, kurie bus visoms šalims vienaip ar kitaip priimtini ir kompromisas tikrai bus surastas.“
Į Lietuvą šiemet per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Dėl to nuspręsta pasienyje su Baltarusija tiesti pjaunančią vielą bei statyti metalinę tvorą. Šiuos darbus numatoma baigti per ateinančius metus.
„Sienos apsauga – ne tik metalinė tvora“
Premjerė pabrėžė, kad net ir nepriėmus palankaus Lietuvai sprendimo dėl tvoros finansavimo, Europos Sąjungos lėšos gali būti naudojamos kitoms apsaugos priemonėms, pavyzdžiui, stebėjimo sistemoms.
Lietuvos premjerei antrino ir Latvijos kolega Krišjanis Karinis: „Tai yra šio momento pozicija ir ateityje ji galėtų keistis.“ Jo teigimu, tą nulems bendras ES šalių konsensusas.
„Tačiau sienos apsauga nėra tik metalinė tvora. Tai taip pat ir stebėjimo sistemos, kitos elektroninės priemonės. Ir tai brangiai kainuoja, tad mes esame pasiruošę tinkamai išnaudoti skiriamą finansavimą“, – kalbėjo jis.
Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln. eurų sumą, o praėjusį mėnesį pranešė, kad sienos apsaugai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje stiprinti per artimiausius metus numatyta dar 200 mln. eurų.
Tačiau sienos apsauga nėra tik metalinė tvora. Tai taip pat ir stebėjimo sistemos, kitos elektroninės priemonės. Ir tai brangiai kainuoja, tad mes esame pasiruošę tinkamai išnaudoti skiriamą finansavimą.
Savo ruožtu Estijos premjerė Kaja Kallas teigė palaikanti barjero ES pasienyje finansavimą, tačiau pabrėžė, kad lėšas turėtų teisę gauti ne tik rytinę, bet ir kitas išorines ES sienas saugančios šalys.
„Išorinės Europos Sąjungos sienos apsauga yra svarbus klausimas visoms valstybėms narėms. (...) ES turėtų leisti finansuoti fizinio barjero tiesimą ne tik toms šalims, kuriose kyla problemų, bet visoms valstybėms narėms, kurios ribojasi su trečiosiomis šalimis“, – sakė ji.
„Absoliutūs vienminčiai“
Baltijos šalių vyriausybių vadovai susitikime aptarė ne tik Minsko veiksmus kurstant migracijos krizę, tačiau ir įtampą prie Ukrainos sienų, tarpusavio bendradarbiavimo klausimus.
I. Šimonytės teigimu, trys Baltijos šalys, spręsdamos regioninio saugumo iššūkius, yra „absoliutūs vienminčiai“.
„Situaciją ne tik matome vienodai, bet ir kalbame apie ją vienodai įvairiuose tarptautiniuose formatuose, – kalbėjo premjerė. – Mes siekiame tų pačių dalykų: kad ES ir NATO, kaip mūsų saugumo pagrindiniai ramsčiai, tokiais ramsčiais būtų ir praktikoje, tiek priimant teisinius sprendimus, tiek priimant praktinius sprendimus, tiek stiprinant saugumo situaciją regione.“
Pasak K. Kallas, susitikimo metu aptartas Baltijos šalių ir sąjungininkų galimas atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje.
„Nesutinkame, kad viena autoritarinė valstybė karinėmis priemonėmis ir grasinimais jėga bando privesti Ukrainą pakeisti savo sprendimus“, – kalbėjo ji.
Maskva pastaruoju metu telkia karius prie rytinių Ukrainos sienų, tačiau atmeta Vakarų būgštavimus dėl galimo įsiveržimo.
Šį klausimą antradienį aptarė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Amerikos vadovas perspėjo Kremlių dėl „stipraus“ Vakarų ekonominio smūgio bet kokios Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju, o V. Putinas pareikalavo garantijų, kad NATO nesiplės į rytus.
Reaguojant į įtampą prie Ukrainos sienų, K. Karinis ragino NATO stiprinti savo pajėgas regione, o ypač – Baltijos šalyse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius76
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
L. Kasčiūnas pakvietė Švediją prisidėti prie oro policijos misijos vykdymo Lietuvoje4
Antradienį viešėdamas Stokholme krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakvietė Švediją dislokuoti savo naikintuvus NATO oro policijos misijos vykdymui Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs7
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus41
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus3
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...