VRK lapkritį pradėjus tyrimą, kalbėta, jog už 30 tūkst. eurų, kurie buvo sumokėti britų bendrovei už šias paslaugas, nedeklaravimą atsakingiems asmenims arba pačiai partijai gali grėsti net ir baudžiamoji atsakomybė. Tačiau šie užmojai virto tik nuolankiu liberalų rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitos patikslinimu.

Primename, kad pernai pavasarį abipus Atlanto nuvilnijo skandalas, kad rinkos duomenų analizės bendrovės "SCL Elections" antrinė įmonė "Cambridge Analytica" neteisėtai naudojo net 87 mln. socialinio tinklo "Facebook" vartotojų asmens duomenis, o lapkričio pradžioje paaiškėjo, kad skandalingos įmonės paslaugomis naudojosi ir Liberalų sąjūdis.

VRK nariams nekilo abejonių, kad sandoris buvo fiktyvus ar apsimestinis – visos sutartimi sulygtos paslaugos Liberalų sąjūdžiui buvo suteiktos. O už jas iki cento sumokėti 30 tūkst. eurų iki šiol nedeklaruoti VRK.

Atlikti tyrimą, ar už jas sumokėti pinigai apskaityti kaip Liberalų sąjūdžio išlaidos rinkimų kampanijai, VRK prašė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Tyrimą buvo pavesta atlikti VRK nariams Aistei Žilinskienei ir Taurui Rutkūnui.

Liberalų sąjūdis VRK tyrimui nepateikė nieko naujo: paaiškinimus apie partijos ir "SCL Elections" 2014 m. sausio 9 d. sudarytos sutarties turinį, mokėjimo pavedimų kopijas. Visa tai dar lapkričio pradžioje buvo išnarstyta viešojoje erdvėje.

VRK patvirtino, kad "SCL Elections" sutartimi su Liberalų sąjūdžiu įsipareigojo sukurti ir perduoti partijai Vilniaus miesto rinkėjų duomenų bazę, suteikti prieigą prie savo sukurtos programinės įrangos ir serverio, skirtų palengvinti rinkimų kampanijos vadybą, rinkėjų viliojimą, apklausų vykdymą ir kt.

Taip pat britai įsipareigojo įvertinti Liberalų sąjūdžio ir jo kandidato į Vilniaus miesto merus R.Šimašiaus parengtą rinkimų strategiją, padėti tobulinti rinkėjų apklausų atlikimo metodus, kuriuos partija galėtų naudoti ir vėlesniuose rinkimuose. Už visas šias paslaugas sutartyje numatyta suma – 30 tūkst. eurų.

VRK nariams nekilo abejonių, kad sandoris buvo fiktyvus ar apsimestinis – visos sutartimi sulygtos paslaugos Liberalų sąjūdžiui buvo suteiktos. O už jas iki cento sumokėti 30 tūkst. eurų iki šiol nedeklaruoti VRK.

Tačiau partijų finansavimo įstatymą pažeidę liberalai lipa sausi iš balos. VRK konstatavo, kad nedeklaruota suma sudarytų 23,03 proc. visų Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašo Vilniaus miesto rinkimų apygardoje Nr. 57. politinės kampanijos išlaidų 2015 m. rinkimuose, o jas pridėjus prie deklaruotų, susidarytų 160,276 tūkst. eurų. Tai neviršija minėtam kandidatų sąrašui nustatyto limito – 566,932 tūkst. eurų, todėl pažeidimas nelaikomas šiurkščiu ir partijai neatimamas finansavimas iš valstybės biudžeto.

Aiškintis, kas kaltas dėl nuslėptų išlaidų, taip pat esą vėlu, kadangi nuobauda už šį administracinį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo nustatymo dienos, o vienerių metų senaties terminas jau seniai suėjo. Todėl VRK nusprendė tik papildyti Liberalų sąjūdžio 2015 m. rinkimų politinės kampanijos finansinę ataskaitą nuslėptais 30 tūkst. eurų.

Informacijos apie gan menkus VRK tyrimo rezultatus jį inicijavusi Lietuvos laisvės sąjunga praėjusią savaitę dar neturėjo. Sąjungos narys Algis Čaplikas sakė besidžiaugiantis bent jau tuo, kad VRK pagaliau pripažino, kad skandalingosios Liberalų sąjūdžio sutarties su "SCL Elections" vykdymas yra rinkimų išlaidų dalis ir įstatymas buvo pažeistas.

"Kai sąrašo lyderis, dabartinis meras R.Šimašius vis kartojo, kad tai ne jo rinkimų kampanijos išlaidos, kad jis nieko neužsakinėjo, kad nieko iš viso nebuvo – melavo. Tai faktas, ir VRK tyrimas patvirtino, kad buvo daromos išlaidos, ir duomenys apie žmones buvo kaupiami, – sakė A.Čaplikas. – Galiu tik nusistebėti, kad nėra už tai jokių sankcijų, kitus gal būtų nubaudę stipriau. Bet liko ir neatsakytų klausimų."

Politikui keisčiausia, kad VRK tyrėjai numojo ranka į lėšų nuslėpimo priežastis ir jų nesiaiškino.

"Nelabai įsivaizduoju, kam reikėjo slėpti, jeigu deklaravus tuos 30 tūkst. eurų kampanijai skirtas lėšų limitas nebuvo viršytas. Galbūt norėta nuslėpti patį veiksmą, tų duomenų, programų ir konsultacijų pirkimą? – svarstė A.Čaplikas. – Jeigu, kaip jie sako, rinkėjų duomenis gavo iš Registrų centro ir viską darė teisėtai, kam tada slėpti? Manau, šita istorija dar nesibaigia."